ISLAMO POŽIŪRIS
Į INTYMIUS SANTYKIUS
نظرة الإسلام للجنس باللغة الليتوانية
Dr. Abd Ar-Rahman Ash-Sheha
د.عبد الرحمن بن عبد الكريم الشيحة
Vertė:
EUROPEAN ISLAMIC RESEARCH CENTER
(EIRC)
المركز الأوروبي للدراسات الإسلامية
& Viešoji įstaiga „Švietimas ir paveldas“
©WWW.ISLAMLAND.COM
Įžanga
Visa šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui. Ir lai Allahas išaukština Savo Pranašą ir apsaugo jį, jo šeimą ir jo kompanionus nuo bet kokių žeminančių dalykų.
Islamas pripažįsta faktą, kad seksualiniai troškimai turi būti patenkinami. Šio troškimo patenkinimas laikomas pagirtinu dalyku tol, kol jis atliekamas šarijos nustatytose ribose. Jis neniekinamas ir turėtų būti paisomas. Allahas Aukščiausiais sako:
„Išgražinta žmonėms meilė aistroms, kurias sukelia moterys ir vaikai, ir sukrauti aukso bei sidabro kintarai, ir nuostabūs žirgai, ir galvijai, ir pasėliai. Tai – šio gyvenimo trumpalaikiai malonumai, o pas Allahą – geriausia vieta sugrįžti!“ (Koranas, 3:14)
Pranašas ﷺ pasakė:
„Man buvo duota meilė moterims ir kvepalams, o laimė (atgaiva, nusiraminimas) - maldoje.“
Islamas draudžia visiškai nuslopinti šį troškimą, nes islamas yra dyn, kuri atitinka natūralius žmogaus poreikius. Ji tinkamu, šarijos teisės nustatytu, būdu patenkina žmogaus natūralius poreikius. Abu Hurairah pasakė:
„Allaho Pasiuntinio ﷺ paklausė apie tai, kas labiausiai įtakoja žmogaus patekimą į Rojų. Jis ﷺ atsakė: „Dievobaimingumas ir geras būdas.“ Tuomet jo paklausė, kas labiausiai įtakoja žmogaus patekimą į Ugnį. Jis ﷺ pasakė: „Liežuvis ir lytiniai organai.“
Šioje knygelėje padiskutuosime apie islamiškąjį lytinio potraukio patenkinimo būdą, ir kaip jis gali būti paverstas iš pirminio troškimo į garbinimo veiksmą, už kurį musulmonas apdovanojamas. Abu Zarr pasakė, kad keli kompanionai Pranašui ﷺ pasakė: „O Allaho Pasiuntiny! Turtingieji kompanionai gauna didžiausius apdovanojimus... jie meldžiasi kaip ir mes, pasninkauja kaip ir mes, ir duoda labdarą iš savo turto!“ Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Negi Allahas jums nedavė to, iš ko galite duoti labdarą? Iš tiesų kiekvienas tasbych yra labdara, kiekvienas takbyr yra labdara, kiekvienas tachmyd yra labdara, ir kiekvienas tachlyl yra labdara. Gėrio liepimas yra labdara, ir blogio draudimas yra labdara; ir kai suartėjama su savo šeima – tai taip pat yra labdara.“ Kompanionai paklausė: „Allaho Pasiuntiny, vienas iš mūsų suartėja su savo žmona jos geisdamas, ir gauna už tai apdovanojimą?“ Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Ar suartėjusysis su neteisėta moterimi negaus nuodėmės? Panašiai suartėjusysis su savo žmona bus apdovanotas.“
Islame santuoka yra skatinama. Ji yra vienintelis seksualinės įtampos numalšinimo būdas. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Aš vedu moteris, tad kuris nepaiso mano sunnos, nėra vienas iš mūsų.“
Islamas santuoką žmogaus gyvenime laiko įgimtu poreikiu. Per gyvybės pratęsimą visuomenėje plinta meilė, gailestingumas, pasiaukojimas, o taip pat palaikoma žmonių rasė. Santuokoje apsaugoma asmens dora, garbė ir orumas, todėl susilaikymas nuo santuokos atima iš žmogaus šią naudą ir pranašumą bei prieštarauja jo natūraliam poreikiui.
Islamas siekia tarp vyro ir žmonos sukurti ramų, taikų ir prieraišų gyvenimą. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Iš Jo ženklų – kad Jis sukūrė iš jūsų pačių jums žmonas, kad jūs gyventumėte su jomis kartu. Ir įdiegė tarp jūsų meilę ir gailestį. Iš tiesų tai – ženklas žmonėms, kurie mąsto!“ (Koranas, 30:21)
Santuokoje kiekvienas sutuoktinis saugo kitą nuo neteisėtų dalykų; toks yra santuokos tikslas islame. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Jos – jums drabužis, o jūs – drabužis joms.“ (Koranas, 2:187)
Yra tokių, kurie šiuo klausimu prieštarauja islamui bei remia šarijos teisės draudžiamus seksualinius santykius. Islamas perspėja musulmonus, kurie elgiasi kaip gyvūnai ir patenkina savo seksualinius troškimus kaip užsimanydami. Kokia didžiulė nuodėmė, kai vyras turi lytinių santykių su jam neteisėta moterimi!
Pranašas ﷺ pasakė:
„Rimčiausia nuodėmė po širk [partnerių Allahui priskyrimas garbinime] yra svetimavimas.“
Savo pasekėjus islamas auklėja ir moko būti dorais, tyrais ir oriais. Jis siekia ištobulinti musulmono būdą ir etiketą. Abu Umama pasakė:
„Pas Allaho Pasiuntinį ﷺ atėjo jaunuolis ir pasakė: „Allaho Pasiuntiny, leisk man svetimauti.“ Žmonės susirinko aplink jį sakydami: „Mach... Mach!“ Pranašas ﷺ pasakė: „Atveskite jį pas mane.“ Jis prisiartino prie Pranašo ﷺ ir atsisėdo. Jis ﷺ jaunuolio paklausė: „Ar linkėtum to savo motinai?“ Jis atsakė: „Ne, prisiekiu Allahu! Tebūnu tavo išpirka!“ Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Taigi, žmonės nemėgsta to daryti savo motinoms.“ Tuomet Pranašas ﷺ jo paklausė: „Ar norėtum to savo dukrai?“ Jis atsakė: „Ne, prisiekiu Allahu! Tebūnu tavo išpirka!“ Pranašas ﷺ pasakė: „Taigi, žmonės nemėgsta to daryti savo dukroms.“ Tuomet Pranašas ﷺ jo paklausė: „Ar norėtum to savo seseriai?“ Jis atsakė: „Ne, prisiekiu Allahu! Tebūnu tavo išpirka!“ Pranašas ﷺ pasakė: „Taigi, žmonės nemėgsta to daryti savo seserims.“ Tuomet jis ﷺ pasakė: „Ar norėtum to savo tetai iš tėvo pusės?“ Jis atsakė: „Ne, prisiekiu Allahu! Tebūnu tavo išpirka!“ Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Taigi, žmonės nenorėtų to savo tetoms iš tėvo pusės.“ Tuomet jis ﷺ paklausė: „Ar norėtum to savo tetai iš motinos pusės?“ Jis atsakė: „Ne, prisiekiu Allahu! Tebūnu tavo išpirka!“ Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Taigi, žmonės nenorėtų to savo tetoms iš motinos pusės.“ Tada Pranašas ﷺ uždėjo savo ranką ant jaunuolio krūtinės ir pasakė: „O Allahai, atleisk jam, išgrynink jo širdį, ir apsaugok jį nuo svetimavimo.“ Nuo to laiko tam jaunuoliui nekenčiamiausias dalykas buvo svetimavimas.
Islamas yra prieš vienuolystę ar susilaikymą nuo teisėtų pasaulinių malonumų. Anas bin Malik pasakė:
„Į Pranašo ﷺ namus atėjo trys vyrai, klausdami apie tai, kaip Pranašas ﷺ garbino. Kai jiems buvo atsakyta, jiems to nepakako ir pasakė: „Mes nesame kaip Pranašas ﷺ : Allahas atleido jam jo praeities ir ateities nuodėmes!“ Pirmasis pasakė: „Aš melsiuos per naktis.“ Antrasis pasakė: „Aš be pertraukos pasninkausiu ir nenutrauksiu pasninko.“ Paskutinysis iš jų pasakė: „Aš nesuartėsiu su moterimis.“ Atėjo Allaho Pasiuntinys ﷺ ir paklausė: „Ar jūs tai pasakėte? Iš tiesų, prisiekiu Allahu, aš esu iš jūsų dievobaimingiausias ir pamaldžiausias, bet aš pasninkauju ir nutraukiu pasninką, meldžiuosi ir ilsiuosi, ir vedu moteris, tad tas, kuris nesilaiko mano sunnos nėra vienas iš mūsų.“
Islamas draudžia seksualinį troškimą numalšinti nevaldomu gyvulišku būdu. Muchammed Kutb pasakė:
„Islame nėra neaiškumų dėl lytinių santykių. Islamas nustato taisykles, kurių laikantis kiekvienas gali patenkinti savo natūralius poreikius [tarp kurių yra ir seksualinis troškimas] ir nekliudoma to daryti. Islame nustatytos taisyklės yra tarsi tiltas per upelį: jis neužtveria tėkmės, bet palaiko abipusius ryšius. Tokiu būdu galima pasiekti ir kitų tikslų, kurie nebūtų buvę pasiekti [iki tilto pastatymo]. Būtent šito islamas siekia dėl žmogaus seksualinio potraukio: jis nustato jam taisykles, o ne draudžia ar slopina jį; jis organizuoja ir reguliuoja jį, nes tokios yra Allaho nustatytos ribos. Allahas sako: „Neperženkite Allaho nustatytų ribų.“ Tai yra apribojimai, kuriuos Allahas nustatė kaip saugumo ribas, kuriose žmogus gali išlaisvinti tą energiją, ir kuriose gėris veikia patį žmogų bei visuomenę.
Džahilijos laikų visuomenės normos reguliavo ir organizavo visus žmogaus natūralius troškimus, išskyrus seksualinį. Tai buvo vienintelis taisyklėmis nesusaistytas natūralus žmogaus troškimas. Tačiau [visuomenės normos] neleido savintis ir turėti daiktų bet kokiais norimais būdais, nes tai buvo laikoma vagyste, už kurią įstatymas baudė. Panašiai, yra normų dėl gyvenamosios vietos ir aprangos, jos nepaliktos žmogaus troškimams!“
Islamo požiūris į intymius santykius
Islamas pripažįsta faktą, kad kiekvieno seksualinis troškimas turi būti patenkinamas šarijos teisės leidžiamu būdu, t.y. santuokoje. Nėra kitų būdų šio troškimo patenkinimui. Allahas šlovina šių įstatymų besilaikančiuosius sakydamas:
„Išties tikintieji suklestės. Kurie nuolankūs savo maldose, kurie nusisuka nuo tuščiažodystės, kurie moka zakah, kurie saugo savo lyties organus ir apsiriboja tik savo žmonomis ir tuo, ką užvaldė jų dešinės (vergės), - juk dėl to nebus priekaištaujama.“ (Koranas, 23:1-6)
Allahas Aukščiausiasis skatina musulmonus vesti, ir tokia buvo pranašų ir pasiuntinių sunna, lai apsaugo juos Allahas nuo žeminančių dalykų. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Mes siųsdavome pasiuntinius iki tavęs ir skirdavome jiems žmonas ir palikuonis.“ (Koranas, 13:38)
Allaho Pasiuntinys ﷺ taip pat skatino musulmonus vesti ir susilaukti palikuonių. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Veskite taikias ir vaisingas moteris, nes (Prikelties dieną) aš didžiuosiuosi prieš kitas tautas savo tautos gausa.“
Islamas įsako musulmonams padėti ketinančiajam tuoj pat vesti. Abu Hurairah perdavė, kad Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Jei į jus kreipiasi vyras, kurio būdas ir religingumas jus tenkina, - apvesdinkite jį, nes jei jūs nepadarysite šito, įsigalės fitnah [išbandymai ir nesantaika] ir blogis.“
Islamas skatina globėjus neapsunkinti vedybų reikalų. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Moters barakah [gėrio] požymis yra jos sužadėtuvių, kraičio ir gimdymo lengvumas.“
Islamas įsako musulmonams vesti ir nebijoti skurdo. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir leiskite susituokti tiems, kurie iš jūsų be santuokos ir teisingieji iš vergų ir vergių jūsų. Jeigu jie vargšai, - apdovanos juos Allahas iš Savo malonės. Allahas visa Aprėpiantis, Žinantis!“ (Koranas 24:32)
Pranašas ﷺ pasakė:
„Be jokios abejonės Allahas padės trims žmonėms: mudžahidui [kovotojui] Allaho kelyje, vedusiajam su tikslu apsisaugoti ir siekti doros, ir savo laisvę išsipirkti siekiančiam vergui.“
Islamas įsako laikytis doros neišgalintiems vesti dėl finansinių priežasčių. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir tebūna santūrūs tie, kurie nesuranda galimybių santuokai, kol nepraturtins jų Allahas iš Savo dosnumo.“ (Koranas, 24:33)
Islamas skatina jaunimą vesti kuo greičiau. Pranašas ﷺ mus informavo apie tai, ką turėtume daryti, kad nuslopintume savo troškimus, jei neturime galimybių vesti. Jis ﷺ pasakė:
„Jaunime, kurie galite sau leisti vedybas [finansiškai ir fiziškai] – leiskite jiems vesti; nes santuoka nuleidžia žvilgsnius, ir palaiko dorą; o kas negali vesti, turėtų pasninkauti, nes pasninkas jį apsaugo.“
Koranas pateikia musulmonų jaunimui pavyzdinę paradigmą apie tai, kaip kontroliuoti ir nuslopinti seksualinį troškimą, istorijoje apie Jūsuf . Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir bandė suvilioti jį ta, kurios namuose jis gyveno, ir užrakino duris ir tarė: „Eikš pas mane.“ Jis tarė: „Saugok, Allahe! Taigi Jis – mano šeimininkas, parūpinęs man gražų gyvenimą. Iš tiesų nebus laimingi neteisieji.“ Ir troško ji jo, ir būtų troškęs jis jos, jeigu nebūtų matęs savo Valdovo ženklų. Mes nukreipėme nuo jo blogį it bjaurastį. Iš tiesų jis – iš Mums atsidavusių tarnų!“ (Koranas, 12:23-24)
Net būdamas įkalintu ar skriaudžiamu, žmogus neturėtų pasiduoti neteisėtiems santykiams. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ji tarė: „Štai jums tas, dėl kurio mane barėte. Aš jį gundžiau, bet jis nepasidavė. Jeigu jis nedarys to, ką aš jam įsakau, tai bus uždarytas kalėjiman ir liks su pažemintaisiais.“ Jis tarė: „Viešpatie mano! Kalėjimas yra man mieliau nei tai, kam mane šaukia. Jeigu Tu neatitrauksi nuo manęs jų pinklių, aš susižavėsiu jomis ir pasirodysiu besąs iš neprotingųjų.“ (Koranas, 12:32-33)
Islamas draudžia patenkinti seksualinius troškimus bet kokiais, išskyrus teisėtais, būdais. Jei kas nors baiminasi, jog atliks svetimavimą, tik tokiu atveju, jis gali masturbuodamasis panaikinti seksualinę įtampą, ir tai yra mažesnė iš dviejų blogybių.
Seksualinio troškimo reguliavimo priemonės islame
Islamas draudžia bet ką, kas sukelia lytinį susijaudinimą, išskyrus tai, kas vyksta tarp sutuoktinių, iš baimės, kad žmogus gali imtis neteisėtų veiksmų. Toliau išvardinti žingsniai, kurių imasi islamas, kad būtų išvengta lytinio susijaudinimo.
1. Vaikų atskyrimas jų miegojimo vietose. Pranašas ﷺ pasakė:
„Liepkite savo vaikams melstis, kai jiems septyneri ir muškite juos [jei jie nesimeldžia], kai jiems dešimt metų ir atskirkite juos jų miegojimo vietose.“
Tai užkirs kelią jų lytiniam susijaudinimui miego metu.
Islamas įsako musulmonėms dėvėti chidžabą ir nebendrauti su ne machram vyrais, kad pastarieji išsaugotų savo dorą ir išvengtų lytinio susijaudinimo. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O Pranaše, pasakyk savo žmonoms, dukroms ir tikinčioms moterims, tegul jos labiau užsitraukia savo skraistes. Taip jas lengviau atskirs (nuo vergių ir pasileidusių moterų) ir tada jų neužgaulios. Allahas Atleidžiantis, Gailestingas!“ (Koranas, 33:59)
Islamas įteisino vyresnio amžiaus moterims, kurios nebetrokšta ištekėti, ir jų nebegeidžia kiti, nusirengti viršutinį rūbą. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O senų moterų, kurios nesitiki ištekėti, neslegia nuodėmė, jeigu jos nusirengia savo drabužius, nerodydamos savo grožybių. Santūrumas – geriausia joms. Allahas – Girdintis, Žinantis!“ (Koranas, 24:60)
2. Žvilgsnių nuleidimas. Musulmonui įsakyta nuleisti žvilgsnius ir nežiūrėti į draudžiamus dalykus iš baimės, kad vyras aistringai spoksos po pirmojo žvilgtelėjimo, įsivaizduos ir galiausiai, imsis neteisėtų veiksmų. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Sakyk tikintiems vyrams, tegul jie nuleidžia savo akis ir saugo savuosius lytinius organus; tai – švariau jiems patiems. Iš tiesų Allahas žino tai, ką jie daro! Ir sakyk tikinčioms moterims: tegul jos nuleidžia savo akis ir saugo savo lytinius organus, ir tegul nerodo savo grožybių ir papuošalų, nebent tik tai kas iš viršaus, tegul dengia skraistėmis iškirptes ant krūtinių, tegul nerodo savo grožio, nebent tiktai savo vyrams arba savo tėvams, arba savo vyrų tėvams, arba savo sūnums, arba savo vyrų sūnums, arba savo broliams, arba savo brolių sūnums, arba savo seserų sūnums, arba savo moterims, arba tiems, kuriuos užvaldė jų dešinės (vergai), arba tiems tarnams iš vyrų, kurie neturi geidulių, arba vaikams, kurie nesuvokia moters nuogumo; ir tegul netrypia savo kojomis taip, kad būtų atpažinta, kokius papuošalus jos slepia. Atsiverskite visi su atgaila į Allahą, o tikintieji, - galgi jūs būsite laimingi!“ (Koranas, 24:30-31)
Ibn al-Kaijim pasakė :
„Kadangi svetimavimas prasideda nuo to, kas pamatoma, įsakymas nuleisti akis apsaugo kiekvieno lytinius organus [t. y. išlikimą skaisčiu]. Viskas prasideda nuo to, kas pamatoma, panašiai, kaip gaisras prasideda nuo mažų kibirkščių. Neteisėtas žvilgsnis virsta mintimi [širdyje], kuri priveda prie veiksmo ir, galiausiai, pačios nuodėmės. Štai kodėl sakoma:
„Kiekvienas, apsaugantis šiuos keturis dalykus - savo regėjimą, mintis, kalbėjimą ir veiksmus, - apsaugo savo dyn.“
Atsitinka taip, kad pažvelgiama į ką nors neteisėtą, tačiau draudžiama specialiai žiūrėti ar pažvelgti antrą kartą.
Pranašas ﷺ pasakė Ali :
„Ali, nežvelk dar ir dar kartą. Būsi nubaustas ne už pirmąjį žvilgtelėjimą, bet už antrąjį.“ (At-Tirmizi)
Pranašas ﷺ, kad paskatintų musulmonus nuleisti akis, nustatė apdovanojimą, kurį gauna musulmonai, kai nuleidžia savo akis bijodamas Allaho bei tikėdamasis Jo apdovanojimo. Jis ﷺ pasakė:
„Žvilgtelėjimas yra panašus į užnuodytą Ibliso strėlę; kiekvienas palikęs ją baimindamasis Allaho ir siekdamas Jo apdovanojimo – gauna apdovanojimą; jo iman [išauga], ir to malonumą jis jaučia savo širdyje.“
3. Leidimo prašymas prieš įžengiant pas ką nors, kad jis nepamatytų ko nors neteisėto. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O jūs, kurie patikėjote! Teprašo jūsų leidimo (užeiti pas jus į kambarį) tie, kuriuos užvaldė jūsų dešinės (vergai) ir tie, kurie nepasiekė brandos, triskart (trejais atvejais): prieš maldą auštant, kada nusimetat drabužius vidudienį, ir po vakarinės maldos. Trys laikai nuogumo jums. Kitu metu neslegia nuodėmė (už tai, kad užėjo neatsiklausus) nei jūsų, nei jų: jūs gi lankotės vieni pas kitus. Taip jums aiškina ženklus Allahas! Allahas – Žinantis, Išmintingas!“ (Koranas, 24:58)
Allahas Aukščiausiasis sako:
„O kada jūsų vaikai pasieks lytinę brandą, tegul jie prašo leidimo, kaip prašė tie, kurie iki jų. Taip aiškina pats Allahas Savo Ženklus. Allahas – Žinantis, Išmintingas!“ (Koranas, 24:59)
4. Islamas draudžia vyrams mėgdžioti moteris, o moterims – vyrus. Ibn Abbas pasakė:
„Allaho Pasiuntinys prakeikė moteris mėgdžiojančius vyrus, ir vyrus mėgdžiojančias moteris.“
5. Islamas draudžia žiūrėti į lytiškai jaudinančius dalykus, tokius kaip nepadorius paveikslėlius. Abdurrachman bin Abi Sayd al-Khudri papasakojo, kad jo tėvas pasakė, jog Pranašas ﷺ pasakė:
„Vyras neturėtų žiūrėti į kito vyro lytinius organus, ir moteris – į kitos moters lytinius organus. Du vyrai neturėtų gulėti nuogi po viena antklode, ir dvi moterys neturėti gulėti nuogos po viena antklode.“
6. Klausytis dalykų, kurie seksualiai jaudina, tokių kaip muzika. Muzika paprastai išprovokuoja blogio darymą ir lytiškai sujaudina. Mokslininkai buvo teisūs savo teiginyje apie muziką: „Muzika priveda iki svetimavimo.“
7. Pranašas ﷺ uždraudė sėdėti su jaunuoliais [kuriems ant veido dar neauga plaukai] ir intensyviai į juos žiūrėti, ypatingai jei jie yra patrauklūs. Abu Hurairah perdavė, kad Pranašas ﷺ pasakė:
„Adomo sūnus atliks jam priklausančią svetimavimo dalį. Akys svetimauja, ir jų svetimavimu yra žiūrėjimas į uždraustus dalykus. Ausys svetimauja, ir jų svetimavimu yra uždraustų dalykų klausymasis. Liežuvis svetimauja ir jo svetimavimu yra kalbėjimasis su nepažįstamomis moterimis. Ranka svetimauja ir jos svetimavimu yra neteisėtų dalykų lietimas. Pėdos svetimauja ir jų svetimavimu yra ėjimas link uždrausto. Širdis svajoja ir trokšta; galiausiai iš tiesų svetimaujama ar priartėjama prie jo atlikimo.“
8. Pranašas ﷺ uždraudė pasilikti vienumoje su [nepažįstama] moterimi, nes žmogus gali tapti šėtoniškų troškimų auka ir atlikti su ja svetimavimą. Pranašas ﷺ pasakė:
„Te nepasilieka vienumoje nė vienas iš jūsų su [nepažįstama] moterimi, nes šėtonas būtų trečiasis.“
Islame draudžiamas laisvas lyčių maišymasis, nes iš to gali rastis draudžiami santykiai. Visa, kas veda prie draudžiamų dalykų, yra taip pat uždrausta.
Muchammed Kutb savo knygoje „Žmogus tarp materializmo ir islamo“ pasakė:
„Nekaltas mokymasis kartu buvo didis, Vakaruose užgimęs, mitas. Kai Vakarai pasuko link sekuliarizmo [ir prarado savo idealus] bei siekė pažaboti seksualinę įtampą, sociologai ir psichologai pristatė mokymosi kartu privalumus ir naudą. Vėliau Vakarai suvokė tokių vertybių ir naudos klaidingumą. Psichiatrai ir psichologai atsisakė savo nuomonių dėl mokymosi kartu, ir teigė, kad lėti šokiai, nekalti vakarėliai, maišyti susibūrimai ir iškylos, net ir prižiūrint tėvams, sužadina lytinius troškimus. Jei šie troškimai nuslopinami dėl socialinių aplinkybių ar drovumo, tokiose situacijose patirtą nusiraminimą lydi protinis ir nervinis nerimas. Šiuo atveju jaunimas griebiasi dviejų dalykų: eina į vietas, kuriose šie dalykai neribojami, arba gyvena tokioje būklėje, kuri priveda prie tam tikrų ligų. Tad koks tai nekaltumas ir puoselėjimas?“
9. Islamas draudžia moteriai savo vyrui apibūdinti kitą moterį iš baimės, kad dėl to vyras nebemėgs savo žmonos. Kai kurios savybės, apie kurias papasakojo jo žmona, gali būti jam svarbesnės, o jo žmona jų neturėti. Šėtonas net gali suvilioti vyrą tos moters ieškoti. Abdullah bin Masūd perdavė, kad Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Moteris neturėtų sėdėti su kita moterimi tam, kad paskui ją apibūdintų savo vyrui taip, tarsi jis ją matytų.“
10. Islamas draudžia moterims iš namų išeiti pasikvepinus ir pasipuošus, nes tai privers žmones į jas žiūrėti, ir ves prie neteisėtų dalykų.
Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Kiekviena moteris, kuri išsikvepinusi praeina pro žmones, kad šieji galėtų užuosti jos kvepalus, yra svetimautoja.“
Moteriai taip pat draudžiama kalbėti minkštu, nuolankiu tonu, tai apsaugo ją nuo silpnų, svetimavimo trokštančių vyrų. Moteris turėtų kalbėtis su svetimais vyrais tik prireikus, o kai ji kalba, ji neturėtų kalbėti flirtuojančia maniera.
Allahas Aukščiausiasis sako:
„Nebūkite pernelyg švelnialiežuvės, kad neįsigeistų jūsų tasai, kurio širdis nesveika, ir kalbėkite deramai.“ (Koranas, 33:32)
Allahas Aukščiausiasis sako:
„O kada prašote iš jų (Pranašo žmonų) kokio nors daikto, tai prašykite pro skraistę. Tai švariau ir jūsų ir jų širdims.“ (Koranas, 33:53)
Islamas draudžia nuogybę ir moters grožybių demonstravimą. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O Adomo sūnūs! Mes pasiuntėme jums drabužį, kuris pridengtų jūsų gėdingas vietas, ir papuošalus. O dievobaimingumo drabužis – geriau. Tai – iš Allaho ženklų – galbūt atsiminsite!“ (Koranas, 7:26)
Abu Hurairah perdavė, kad Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Yra du tipai žmonių, kurie priklauso Pragaro ugniai ir kurių aš dar nesu matęs: žmonės, turintys gyvulių ausis primenančius bizūnus, kuriais jie vanoja žmones; ir moterys, kurios apsirengusios, bet tarsi nuogos; jos vaikšto viliojančia maniera ir nebijo Allaho. Jų galvos panašios į vienkuprio kupranugario kuprą. Jos neįžengs į Rojų, o jo aromatas jaučiamas per atstumą.“
Islamas išaiškino prieš ką moteriai leidžiama atidengti savo akivaizdžias grožybes. Allahas Aukščiausiasis sako:
Ir sakyk tikinčioms moterims: tegul jos nuleidžia savo akis ir saugo savo lytinius organus, ir tegul nerodo savo grožybių ir papuošalų, nebent tik tai kas iš viršaus, tegul dengia skraistėmis iškirptes ant krūtinių, tegul nerodo savo grožio, nebent tiktai savo vyrams arba savo tėvams, arba savo vyrų tėvams, arba savo sūnums, arba savo vyrų sūnums, arba savo broliams, arba savo brolių sūnums, arba savo seserų sūnums, arba savo moterims, arba tiems, kuriuos užvaldė jų dešinės (vergai), arba tiems tarnams iš vyrų, kurie neturi geidulių, arba vaikams, kurie nesuvokia moters nuogumo; ir tegul netrypia savo kojomis taip, kad būtų atpažinta, kokius papuošalus jos slepia. Atsiverskite visi su atgaila į Allahą, o tikintieji, - galgi jūs būsite laimingi!“ (Koranas, 24:31)
11. Moteriai draudžiama keliauti vienai, be machram (vyro globėjo): vyro, tėvo, brolio, ar giminaičio, kuriam uždrausta ją vesti. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Vyras neturėtų sėdėti vienumoje su (nepažįstama) moterimi, o ji neturėtų keliauti be machram.“ Tada vienas vyras paklausė Pranašo ﷺ: „O Allaho Pasiuntiny! Aš ketinu dalyvauti tokiame ir tokiame mūšyje, o mano žmona – atlikti chadžą.“ Pranašas ﷺ pasakė: „Eik ir atlik chadžą su savo žmona.“
Šių taisyklių išmintis yra moters doros apsauga, nes, įprastai, keliavimas yra sunkus ir reikalauja daugybės dalykų, o moteris yra silpna – jai gali prasidėti menstruacijos, ji gali būti nėščia ar maitinti krūtimi kūdikį. Be to, moterį lengviau paklaidinti nei vyrą, nes ją gali paveikti šios aplinkybės. Kelionėje moteriai reikia žmogaus, kuris ją apsaugotų nuo norinčiųjų jai kokiu nors būdu pakenkti, ar atimti jos pinigus. Jai taip pat reikia ko nors, kas galėtų pasirūpinti jos poreikiais, ir užtikrintų jai patogumą. Machram privalo visa tai daryti, tad jai neprireikia svetimų pagalbos.
12. Pranašas ﷺ liepė musulmonams suartėti su žmonomis, kai jie pamato lytinį troškimą keliančią moterį, kad teisėtu būdu išsilaisvintų nuo šio troškimo. Taip darydamas jis apsisaugo nuo blogio bei išvengia šėtono šnabždesių. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Kai kuris nors iš jūsų pamato moterį, jis turėtų eiti pas savo žmoną, nes tai atrems jausmus jo širdyje.“
13. Islamas abiems sutuoktiniams įsako patenkinti vienas kito seksualinius troškimus, kai tik kuris nors iš sutuoktinių trokšta. Draudžiama moteriai nepaisyti vyro reikalavimo, kai jis trokšta patenkinti savo seksualinį troškimą, nes tai gali privesti jį prie blogio. Jis gali ieškotis kitų troškimo patenkinimo būdų, ar patirti psichologinį spaudimą, abu iš šių dalykų yra žalingi sveikatai. Pranašas ﷺ pasakė:
„Jei vyras kviečia savo žmoną kartu miegoti, o ji atsisako, ir tą naktį vyras miega pykdamas ant žmonos - angelai ją keikia iki ryto.“
Vyras taip pat privalo patenkinti savo žmonos troškimus, kad apsaugotų ją nuo blogio. Imamas Ibn Chazm pasakė:
„Vyro pareiga yra suartėti su savo žmona, kai ji apsivalo, o jis gali tai padaryti; kitaip jis nuodėmiauja. Šito įrodymas yra Allaho Aukščiausiojo žodžiuose:
„O kai jos apsivalys, tai ateikite pas jas taip, kaip jums prisakė Allahas.“ (Koranas, 2:222)
Dėl šio reikalo rimtumo, jei vyras nepatenkina žmonos troškimo, ji gali, jei prireikia, pateikti šią problemą šarijos teisme, kad būtų suteiktos jai priklausančios teisės. Tai palaiko visuomenės saugumą nuo blogio.
Iš tiesų tiems, kurie džiaugiasi visuomenėje išplitusiu blogiu, Allahas pagrasino pačia sunkiausia bausme. Jis Aukščiausiasis sako:
„Iš tiesų tie, kurie mėgsta, kad būtų platinama šlykštynė apie tuos, kurie patikėjo, jiems – kankinanti bausmė dar šiame gyvenime, o ir Paskutiniajame. Juk Allahas žino, o jūs nežinote!“ (Koranas, 24:19)
Jei tokia bausmė laukia tų, kurie norėtų, kad neteisėti santykiai taptų priimtinais visuomenėje, tai kokia bausmė laukia tų, kurie jais užsiima ir padeda jiems visuomenėje plisti?
Santuoka islame
Sajid Sabik (lai Viešpats jo pasigaili) savo knygoje „Fikh as-Sunna“ pasakė:
„Islamas įteisino lytinio potraukio numalšinimą tiktai santuokoje, nes Allahas Aukščiausiasis nenori sulyginti žmogaus su kitais tvariniais, kuris patenkina savo troškimus be supratimo arba jo santykiai su moterimi yra chaotiški, be taisyklių.
Islamas sudarė žmogaus garbę ir orumą apsaugančią sistemą. Vyro ir moters santykiai galimi tik abipusiu sutikimu, sudarius santuoką ir kitiems paliudijus, kad dabar abu sutuoktiniai priklauso vienas kitam. Tokiu būdu nutiesiamas saugus kelias santykiams; palikuonys bus apsaugoti nuo paklydimo ir išsaugoti, tuo pačiu nuo blogio apsaugoma ir moteris. Islamas išsaugojo šeimos branduolį, kuris puoselėjamas motiniška globa, ir kuriuo rūpinamasi su tėviška meile.. todėl vaikai auga tinkamoje aplinkoje. Tokią sistemą priėmė islamas ir panaikino visas kitas.“
Verta glaustai paminėti priemones, kurių islamas imasi, kai norima vesti moterį.
Pirmasis žingsnis: žmonos pasirinkimas
Islame egzistuoja ypatingas žmonos pasirinkimo būdas, nes santuokos tikslas yra ne tik seksualinių troškimų patenkinimas. Santuoka - tai pirmasis šeimos kūrimo žingsnis. Dėl šios priežasties musulmonas turėtų išsirinkti tokią žmoną, su kuria galima būtų išlaikyti šeimyninius santykius. Tai įmanoma tik vedus dievobaimingą žmoną, kuri bijo Allaho, išpildo savo teisėtas pareigas, neapleisdama tokių dalykų, kaip puošimasis prieš savo vyrą. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir leiskite susituokti tiems, kurie iš jūsų be santuokos ir teisingieji iš vergų ir vergių jūsų. Jeigu jie vargšai, - apdovanos juos Allahas iš Savo malonės. Allahas visa Aprėpiantis, Žinantis!“ (Koranas 24:32)
Pranašas ﷺ išaiškino priežastis, kurios skatina vedybas ir, kaip anksčiau paminėjome, svarbiausi veiksniai yra dievobaimingumas ir dyn. Jis ﷺ pasakė:
„Moteris vedama dėl vienos iš keturių priežasčių: dėl jos turto, kilmės, grožio ir dyn. Veskite dėl dyn, lai jūsų rankas nusėda dulkės!“
Islamas siekia paruošti vyrus tapti sutuoktiniais, kurie atitiktų Pranašo apibūdinimą. Pranašas ﷺ pasakė:
„Pilniausias ir stipriausias tikėjimas yra tų tikinčiųjų, kurie yra geriausio būdo. O geriausi iš jūsų yra tie, kurie yra geriausi savo šeimai.“
Taip pat islamas siekia paruošti moteris būti žmonomis, atitinkančiomis Pranašo ﷺ apibūdinimą. Jo ﷺ buvo paklausta: „Kurios moterys geriausios?“
Jis atsakė: „Toji, kuri patenkina savo vyrą, kai jis į ją pažvelgia, paklūsta jam, kai jis jai įsako , neatsisako, kai jis kviečia ją [patenkinti jo lytinį troškimą] ir padeda jam [teisėtuose dalykuose].“
Islamas siekia paruošti šeimą būti naudinga visuomenės dalimi. Pranašas ﷺ pasakė:
„Te pasigaili Allahas vyro, kuris atliko naktinę maldą ir pažadino savo žmoną, o jei ji atsisakė – aptaškė jos veidą vandeniu. Te pasigaili Allahas moters, kuri atliko naktinę maldą ir pažadino savo vyrą, o jei jis atsisakė – aptaškė jo veidą vandeniu.“
Antrasis žingsnis: žiūrėjimas į moterį
Islamas siekia sukurti ilgalaikius šeimyninius ryšius. Asmuo turėtų ieškotis patrauklaus, gero būdo sutuoktinio, kad abu įsipareigotų šiems santykiams. Dėl to islamas leido abiem sutuoktiniams vienam kitą pamatyti.
Pas Pranašą ﷺ atėjo vyras ir jam pranešė apie savo sužadėtuves su ansarų moterimi. Pranašas ﷺ jam pasakė: „Ar tu ją matei?“ Jis atsakė: „Ne!“ Tuomet Pranašas ﷺ jam pasakė:
„Eik ir pamatyk ją, nes iš tiesų ansarų [moterų] akyse kažkas yra [t. y. defektas].“
„Pranašas ﷺ šiuo atveju paminėjo moters pamatymo išmintį. Anas pranešė, kad al-Mughira bin Šubah susižadėjo su moterimi ir Pranašas (sal) jam pasakė:
„Eik ir pamatyk ją, nes tai jus suartins.“
Islamiškoji visuomenė yra saugi ir apsaugota nuo socialinių problemų. Meilė ir prieraišumas tarp vyro ir žmonos yra normalūs jausmai [islame]. Kol ši meilė yra tyra, nekalta ir teisėta, islamas ją pripažįsta. Pranašas ﷺ pasakė:
„O Allaho Pasiuntiny! Mano globoje yra našlaitė ir du vyrai nori ją vesti. Vienas jų turtingas, o kitas – vargšas. Mums patinka turtingasis, o jai – vargšas... [Už kurio turėtume ją ištekinti?] Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Dviems, vienas kitą mylintiems žmonėms, už santuoką nėra nieko geriau.“
Islamas skatina užtarti dievobaimingą vyrą, kad jis vestų dievobaimingą moterį, jei jie vienas kitą myli.
Ibn Abbas pasakė, kad Baryrah vyras, vergas vardu Mughys, vaikščiodavo jai iš paskos raudodamas, ir jo ašaros lašėdavo nuo barzdos. Pranašas ﷺ pasakė Abbas:
„Abbas, ar tavęs nestebina, kaip Mughys myli Baryrah, ir kaip ji jo nemėgsta!?“ Tuomet jis ﷺ jai pasakė: „Kodėl tu pas jį nesugrįžti?“ Ji Pranašo ﷺ paklausė: „Ar tu man tai įsakai?“ Jis ﷺ pasakė: „Aš tik tarpininkauju iš jo pusės.“ Ji atsakė: „Man jo nereikia.“
Islamas skatina vyrus globėjus, gavus jų globotinių sutikimą, pasipiršti tinkamiems, dievobaimingiems vyrams, nes globėjas trokšta savo globotinėms pačio geriausio. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir kada jis atvyko prie Madjano šulinio vandenų, tai rado ten minią žmonių, girdančių (galvijus). Ir surado, dar nepriėjęs prie jų, dvi moteris, atginusias savo bandas šalimais. Jis tarė: „Kur jūsų bėda?“ Jos tarė: „Mes negalime girdyti, kol nepasitrauks piemenys, o mūsų tėvas – labai senas.“ Ir pagirdė jis joms, o paskui pasitraukė į pavėsį ir tarė: „Viešpatie, man reikia bet kokios palaimos, kurią Tu man bepasiųstum!“ Ir atėjo viena iš anų dviejų ir droviai prisiartinusi tarė: „Mano tėvas kviečia tave, norėdamas atsidėkoti už tai, kad tu mums pagirdei.“ Ir kada jis aplankė jį ir papasakojo savo istoriją, jis tarė: „Nebijok, tu išsigelbėjai iš nedorėlių!“ Viena jų tarė: „Tėve, pasamdyk jį: juk jis – geriausias iš tų, kuriuos gali pasamdyti, stiprus, patikimas.“ Jis tarė: „Aš noriu apvesdinti tave su viena iš šitų mano dukrų, jei tarnausi pas mane aštuonetą metų. O jei išbūsi dešimt, tai jau iš savo malonės. Aš nenoriu tavęs apsunkinti. Tu įsitikinsi, jeigu Allahas panorės, jog esu iš teisingųjų.“ Jis tarė: „Tai – tarp tavęs ir manęs (sutarta); kad ir kurį terminą išpildyčiau, tegul nebūna pasielgta su manim neteisingai, ir Allahas – Laiduotojas to, ką mes kalbam.“ (Koranas, 28:23-28)
Salim bin Abdullah pasakė girdėjęs kaip Abdullah bin Umar pasakė Umar bin al-Khattab :
„Kai [mano dukra] Chafsa bint Umar neteko savo vyro Khunais bin Huzaifah as-Sahmi , aš sutikau Usman bin Affan ir pasiūliau jam vesti Chafsą, sakydamas: „Jei nori, ištekinsiu už tavęs Chafsą bin Umar.“ Į tai jis atsakė: „Aš apie tai pagalvosiu.“ Palaukiau keletą dienų ir jis man pasakė: „Manau, kad neturėčiau dabar vesti.“ Tuomet aš sutikau Abu Bakr ir pasakiau: „Jei nori, ištekinsiu už tavęs Chafsą bin Umar.“ Jis tylėjo bei nieko man neatsakė ir aš ant jo supykau labiau nei buvau supykęs ant Usman . Po kelių dienų Allaho Pasiuntinys ﷺ pareikalavo jos rankos santuokai ir aš ją už jo ištekinau. Vėliau Abu Bakr susitiko su manimi ir pasakė: „Tikriausiai tu supykai, kai man pasiūlei vesti Chafsą, o aš nieko neatsakiau?“ Aš atsakiau: „Taip.“ Abu Bakr pasakė: „Niekas man nekliudė priimti tavo pasiūlymą, išskyrus tai, kad Allaho Pasiuntinys ﷺ užsiminė apie Chafsą, o aš nenorėjau atskleisti Allaho Pasiuntinio ﷺ paslapties, bet jei jis [t. y. Pranašas ﷺ] būtų ją palikęs, aš būtinai būčiau ją priėmęs.“
Trečiasis žingsnis: santuokos sutartis, kraitis ir vestuvių puota
Santuokos stulpai ir sąlygos:
1. Abipusis sutikimas santuokai ir jos priėmimas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Našlė ar išsiskyrusioji ištekinamos tik joms sutikus, o skaisti mergelė į santuoką žengia tik jai pritarus.“ Jie paklausė: „Ir kaip gi ji pritars, Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Ji tylės.“
Jei moteris verčiama už ko nors tekėti, ji turi teisę siekti tos santuokos anuliavimo. Khansa bint Khidam al-Ansarijah pasakė Pranašui ﷺ, kad jos tėvas privertė ją tekėti už vyro, kurio ji nemėgo, tad Pranašas ﷺ anuliavo jos santuoką.
Atsargumo priemonių imamasi tam, kad šeima neiširtų ir visuomenėje nepaplistų blogis [t. y. sutuoktinio apgaudinėjimas], kuris randasi, kai vienas iš sutuoktinių nemėgsta kito.
2. Kad santuoka galiotų yra būtinas globėjas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Santuoka galioja tik esant globėjui ir dviems patikimiems liudininkams [santuokos patvirtinimui]. Jei santuoka sudaryta be šitų [t. y. globėjo ar liudininkų] – tai netikra santuoka; o jei jie tarpusavyje ginčijasi, tuomet valdovas yra globėjas moteriai, kuri neturi globėjo.“
Šių priemonių imamasi, kad nebūtų pažeisti pažįstamųjų ir giminystės ryšiai. Įprastai globėjas labiau išmano ir trokšta naudos savo globotiniams. Jis išrinks tinkamą asmenį, kuris padarys ją laimingą.
Tais atvejais, kai moteris neturi vyro globėjo ar jos šeima sutrukdė jai ištekėti už tinkamo vyro, valdovas tampa jos globėju. Pranašas ﷺ pasakė: „Valdovas yra globėjas moteriai, kuri neturi globėjo.“
Ibn Abbas , išaiškindamas ają, pasakė:
„O jūs, kurie patikėjote! Neleidžiama jums priverstinai imti žmonų palikimą. Ir nekliudykite joms išsinešti dalį to, ką jūs joms dovanojote, nebent jos padarytų akivaizdžią niekšybę. Elkitės su jomis oriai. O jeigu jūs jų neapkenčiate, tai, galimas dalykas, kas nors jums nepakenčiama, o Allahas paruošė jums didelį gėrį.“ (Koranas, 4:19)
Neišmanymo laikais mirus vyrui, jo globėjai buvo teisėti jo žmonos paveldėtojai. Tas, kuris norėdavo ją vesti, vesdavo ją; arba jie neleisdavo jai ištekėti, todėl Allahas apreiškė šią ają.“
3. Kai abi šalys sutaria, tinkamo kraičio davimas sutuoktinei tampa vyro pareiga. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir duokite žmonoms dovanų jų kraitį geranoriškai. Ir jeigu jos įsigeis ką nors iš to duoti jums, maitinkitės tuo savo labui ir į sveikatą.“ (Koranas, 4:4)
Mahr (kraitis) privalo būti tinkamas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Moters barakah [gėrio] požymis yra jos sužadėtuvių, kraičio ir gimdymo lengvumas.“
Antrasis kalifas Umar bin al-Khattab pasakė:
„Nepadarykite [moters] kraičio brangiu. Jei tai būtų vertybe [šiame gyvenime] ar dievobaimingumo priemone, Allaho Pasiuntinys ﷺ būtų taip daręs. Jis nedavė nė vienai savo žmonai ar paėmė savo dukrai daugiau nei dvylika okijah .“
Jei vedybų sutartyje nurodytos kokios nors sąlygos, jos privalo būti išpildytos ir abu – vyras ir žmona, privalo jų laikytis. Pranašas ﷺ pasakė:
„Labiausiai teisėtos sąlygos, kurias privaloma išpildyti, yra susijusios su santuoka.“
Kad laimė plistų, privaloma į vestuvių puotą sukviesti šeimą ir draugus. Puotos tikslas yra santuokos paviešinimas.
Anas bin Malik pasakė, kad Abdurrachman bin Auf atkeliavo iš Mekkos į Mediną ir Pranašas ﷺ susaistė jį broliškais saitais su Sad bin ar-Rabi al-Ansari . Al-Ansari turėjo dvi žmonas, tad jis pasiūlė Abdurrachman paimti pusę jo turto ir žmoną. Abdurrachman atsakė: „Telaimina Allahas tave per tavo žmonas ir turtą. Parodyk man turgavietę.“ Taigi, Abdurrahman nuėjo į turgų ir (iš sandėrių) įsigijo truputį sauso jogurto ir truputį sviesto. Po kelių dienų Pranašas ﷺ pamatė Abdurrachman su keliomis gelsvomis dėmėmis ant jo drabužių ir paklausė: „Kas čia, Abdurrahman?“ Jis atsakė: „Aš vedžiau ansarų moterį.“ Pranašas ﷺ paklausė: „Kiek jai davei mahr (t. y. kraičio)? Jis atsakė: „Vieno datulės kauliuko svorį aukso.“ Pranašas ﷺ pasakė: „Iškelk puotą, net ir iš vienos avies.“
Puota neturėtų būti ekstravagantiška ar joje švaistomasi. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Juk švaistūnai – šėtonų broliai, o šėtonas savo Viešpačiui nedėkingas.“ (Koranas, 17:27)
Pakviestasis privalo dalyvauti puotoje, nebent turėtų tinkamą priežastį. Pranašas ﷺ pasakė:
„Kiekvienas pakviestasis į vestuvių puotą turėtų joje dalyvauti.“
Vestuvių puotoje dalyvaujantys svečiai turėtų pasimelsti už puotos šeimininkus, kaip Pranašo ﷺ chadise:
اللهم اغْفِرْ لَهُمْ وارْحَمْهُم وبارِكْ لَهُمْ فيما رَزَقْتَهُم
Allaahumma ighfir-lahum ua-rchamhum ua barik-lahum fyma razaktahum
„O Allah! Atleisk jiems, ir pasigailėk jų, ir palaimink juos per tai, ką jiems suteikei.“
Svečiai taip pat turėtų melsti Allahą abiems sutuoktiniams, sakydami:
بارَكَ اللهُ لَكَ وبارَك عَلَيْك وجَمَع بَيْنَكُما في خَيْر
Baraka Allahu laka ua baraka alaika ua džama'a bainakuma fy khair
„Lai Allahas palaimina judu abudu ir surenka jus gėryje.“
Leidžiama moterims būgneliais ir nekaltomis dainomis, kurios, šia proga, lytiškai nesužadina, paviešinti vestuves.
Pranašas ﷺ pasakė Aišai , kai ji paruošė vienam vyrui ansarų nuotaką:
„O Aiša! Ar pasilinksminai [per vestuvių ceremoniją] kaip pramogas mėgstantys ansarai?“
Santuokinės nakties etiketas
Pirmąją santuokinę naktį, jų naujajame name, nuotaka gali šiek tiek nerimauti, todėl jaunikis turėtų pasistengti, kad nuotaka jaustųsi gerai ir nejaustų nerimo.
Asma bint Jazyd bin as-Sakan pasakė: „Paruošiau Aišą Allaho Pasiuntiniui ﷺ ir tada jį pakviečiau. Jis ﷺ atėjo ir atsisėdo šalia jos. Jam buvo atneštas pieno ąsotis, iš kurio jis atsigėrė ir davė Aišai. Ji iš drovumo nuleido galvą. Asma pasakė: „Aš jai priekaištingai pasakiau: „Paimk ąsotį iš Pranašo ﷺ rankos!“ Tada ji paėmė ąsotį ir iš jo atsigėrė. Pranašas ﷺ paskui pasakė jai atiduoti ąsotį savo kompanionei.“ Asma pasakė: „Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny! Pasiimk pats ir gerk iš jo, ir tada duok jį man savo ranka.“ Jis paėmė ąsotį, atsigėrė iš jo ir tada atidavė jį man. Aš atsisėdau, apsukau indą taip, kad gerčiau iš tos pačios vietos, kur Pranašas ﷺ gėrė. Tada jis pasakė: „Atiduok jį joms [t. y. kitoms su manimi buvusioms moterims]. Jos pasakė: „Mes jo nenorime!“ Pranašas ﷺ pasakė: „Nemaišykite alkio su melu..!“
Įžanginiai meilės žaidimai tarp sutuoktinių
Seksualinį pasitenkinimą islamas laiko natūraliu instinktu, kuris turėtų būti patenkintas tinkamais būdais, laikantis tam tikrų taisyklių. Santuokos tikslas yra abiejų sutuoktinių, vieno kitame randamas patogumas ir dvasinis stabilumas.
Allahas Aukščiausiasis sako:
„Iš Jo ženklų – kad Jis sukūrė iš jūsų pačių jums žmonas, kad jūs gyventumėte su jomis kartu. Ir įdiegė tarp jūsų meilę ir gailestį. Iš tiesų tai – ženklas žmonėms, kurie mąsto!“ (Koranas, 30:21)
Santuoka islame yra skatinama. Džabir bin Abdullah pasakė: „Mirdamas mano tėvas paliko septynias ar devynias mergaites, todėl aš vedžiau matroną.“ Allaho Pasiuntinys ﷺ paklausė:
„O Džabir! Ar tu ką tik vedei?“ Aš pasakiau: „Taip.“ Jis paklausė: „Skaisčią mergelę ar matroną?“ Aš atsakiau: „Matroną.“ Jis paklausė: „O kodėl ne skaisčią mergelę, kad galėtum su ja žaisti, ir ji žaistų su tavimi; kad tu galėtum ją linksminti, o ji linksmintų tave?“ Aš atsakiau: „Abdullah [mano tėvas] mirė ir paliko mergaites, todėl man nepatiko vesti mergaitę kaip jos, todėl vedžiau moterį [matroną], kad ji galėtų jomis pasirūpinti.“ Tuomet jis ﷺ pasakė: „Te palaimina tave Allahas.“
Įvadiniai žaidimai su sutuoktiniu yra svarbus reikalas, nes tai sustiprina meilę, globą ir rūpestį vienas kitu. Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Viskas, be Allaho minėjimo, yra pramogos ir žaidimai [t. y. laiko švaistymas], išskyrus keturis dalykus: „Vyro žaidimai su žmona, žirgo išjodinėjimas, šaudymas iš lanko ir mokymasis plaukti.“
Abu sutuoktiniai privalo puoselėti save vienas kitam: laikytis higienos, maloniai kvepėti, patraukliai atrodyti. Tai sustiprina abipusę meilę. Pranašas ﷺ pasakė:
„Allahas yra gražus ir myli grožį.“
Nafi (te pasigaili jo Allahas) pasakė, kad Abdullah bin Umar kvėpindavosi grynu ūd ir ūd, sumaišytu su kamparu, ir pasakė: „Taip kvėpindavosi Pranašas ﷺ.“
Aiša pasakė: „Kvėpindavau Pranašą ﷺ geriausiais kvepalais, kuriuos jis nusipirkdavo, ir jų blizgesį matydavau ant jo galvos ir barzdos.“
Ibn Abbas pasakė: „Puošiuosi dėl savo žmonos, kaip ji puošiasi dėl manęs. Aš nereikalauju iš jos visų savo teisių, nes tuomet turėčiau suteikti jai visas jos teises, nes Allahas Aukščiausiasis sako:
„Žmonos turi tokias pačias teises.“ (Koranas, 2:228)
Įvadinių žaidimų tarp sutuoktinių rūšys
a. Lovoje
Abiems sutuoktiniams leidžiama visiškai nusirengti prieš vienas kitą, ir jiems leidžiama mėgautis žiūrėjimu į vienas kitą. Bahz bin Chakym perdavė, kad jo tėvas pasakė, jog jo senelis pasakė:
„O Allaho Pasiuntiny! Kaip turėtume dengti savo lytinius organus?“ Allaho Pasiuntinys ﷺ atsakė: „Pilnai denkite savo lytinius organus , išskyrus nuo savo žmonos ir vergės.“ Tuomet jis paklausė Pranašo ﷺ: „O jei vienoje vietoje susirenka žmonės?“ Jis atsakė: „Jei gali išvengti, kad kiti pamatytų - taip ir daryk.“ Tada aš paklausiau: „Allaho Pasiuntiny ﷺ, o kai esame vienumoje?“ Jis atsakė: „Allaho reikia gėdytis labiau nei žmonių.“
Abu sutuoktiniai gali džiaugtis vienas kitu kaip panorėję tol, kol vyras suartėja su žmona tinkamu būdu (t. y. per makštį).
Ibn Abbas pasakė, kad Umar bin al-Khattab atėjo pas Pranašą ﷺ ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny! Aš žlugęs!“ Allaho Pasiuntinys ﷺ paklausė: „Kas tave sužlugdė?“ Jis atsakė: „Praeitą naktį suartėjau su žmona kitokiu būdu .“ Allaho Pasiuntinys ﷺ jam nieko neatsakė, ir Allahas apreiškė:
„Jūsų žmonos – dirva jums, eikite į savąją dirvą, kada ir kaip įsigeisite.“ (Koranas, 2:223)
Pranašas ﷺ pasakė:
„Suartėkite su savo žmonomis bet kokiu būdu tol, kol tai yra per makštį ir ne per menstruacijas.“
Šis chadisas nereiškia, kad vyras per žmonos menstruacijas turi jos šalintis, kartu nevalgyti ir negerti. Aiša pasakė:
„Per savo menstruacijas gėriau iš dubenėlio ir Pranašas ﷺ gėrė iš tos pačios vietos, kur aš gėriau ir aš valgiau mėsą nuo kaulo ir Pranašas ﷺ valgė iš tos pačios vietos (kur aš valgiau).“
Galima džiaugtis žmona ir per jos menstruacijas, bet reikia vengti su ja lytinio akto. Anas bin Malik pasakė: „Kai žydei būna menstruacijos, žydas su ja negeria ir nevalgo; ir jie nesuartės būdami savo namuose.“ Kompanionai paklausė apie tai Pranašo ﷺ ir Allahas Aukščiausiasis apreiškė:
„Jūsų žmonos – dirva jums, eikite į savąją dirvą, kada ir kaip įsigeisite, ir paruoškite tam patys save, ir bijokit Allaho, ir žinokite, kad jūs Jį sutiksite, - ir pradžiugink tikinčiuosius!“ (Koranas, 2:223)
Pranašas ﷺ pasakė:
„Džiaukitės savo žmonomis, tik neturėkite lytinių santykių.“
Tai išgirdę žydai pasakė: „Šis vyras nori išsiskirti iš mūsų kiekviename reikale!“
Usaid bin Hudair ir Abbad bin Bišr pranešė Pranašui ﷺ ką pasakė žydai, ir paklausė: „Ar neturėtume suartėti su savo žmonomis per jų menstruacijas?“ (Išgirdęs tai) Pranašas ﷺ supyko, o tiedu kompanionai pasišalino. Kažkas atnešė Pranašui ﷺ dovanų pieno ir jis pasikvietė juos, kad kompanionai negalvotų, jog jis ant jų supyko.“
Džabir pasakojo girdėjęs žydus sakant: „Jei vyras suartėja su žmona iš nugaros (bet per makštį) – vaikas gims žvairas.“ Tad Allahas Aukščiausiasis apreiškė šią ają:
„Jūsų žmonos – dirva jums, eikite į savąją dirvą, kada ir kaip įsigeisite.“ (Koranas, 2:223)
Tada Džabir pasakė: „Jei vyras pageidauja, jis gali suartėti su savo žmona kaip panorėjęs tol, kol jis suartėja su ja per makštį.“
Kai vyras suartėja su žmona sunna yra paminėti Allaho vardą ir sukalbėti maldavimą, kaip perduota chadise:
„Kai kas nors ketina suartėti su savo žmona, turi pasakyti:
بِسْم الله اللّهُمَ جَنِّبْنَا الشَّيْطَان وجَنِّبْ الشّيْطانَ ما رَزَقْتَنَا
Bismi Ellah, Allahumma džannibna aš-šaitana ua džannib aš-šaitana ma razaktana
„Pradedu Allaho vardu.. O Allah, gink šėtoną nuo mūsų ir nuo to, ką mums suteiksi.“
Jei Allaho valia gims vaikas, šėtonas niekada nepadarys jam žalos.“
Jis taip pat turėtų su ja užsiimti žaidimais, bučiuodamas ją ir liesdamas, kad ji lytiškai susijaudintų. Vyras turėtų palaukti, kol jo žmona patenkins savo lytinį troškimą. Anas pasakė, kad Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„Kai vyras turi su savo žmona lytinį aktą, jis privalo būti jai teisingas. Jei jis lytiškai pasitenkina anksčiau už ją, tai jis turėtų palaukti, kol ir ji pasitenkins.“
Umar bin Abdul-Aziz pranešė, kad Pranašas ﷺ pasakė:
„Neatlikite lytinio akto su savo žmona iš karto. Palaukite kol ji, kaip ir jūs, lytiškai susijaudins.“ Vyras paklausė: „O Allaho Pasiuntiny! Ką turėčiau daryti [kad tai pasiekčiau]? Jis ﷺ atsakė: „Bučiuok ją, liesk ją, ir pabandyk ją sužadinti. Kai pastebėsi, kad ji taip pat pasiruošus, kaip ir tu, tada imkis lytinio akto.“
Papildomai, sunna taip pat yra atlikti pilną apsiplovimą išsimaudant, ar dalinį apsiprausimą, kaip ruošiantis maldai, jei vyras su ja trokšta dar vieno lytinio akto. Pranašas ﷺ pasakė:
„Jei vyras turi lytinių santykių su žmona, ir po jų vėl ketina su ja suartėti, lai jis apsiprausia.“
Tokia praktika yra tyresnė, higieniškesnė bei suteikia žmogui lytinį pajėgumą ir troškimą.
b. Maudantis
Įvadiniai žaidimai su žmona neapsiriboja lova. Vyras gali žaisti su žmona bet kada, jei išsaugomas ir palaikomas privatumas.
Aiša pasakė:
„Mudu su Allaho Pasiuntiniu ﷺ kartu maudydavomės iš to paties vandens dubens. Jis ﷺ skubėjo pasisemti vandens ir aš jam pasakiau: „Palik man truputį! Palik man truputį!“
c. Namuose
Aišos paklausė:
„Ką Allaho Pasiuntinys ﷺ darydavo įžengdamas į namus?“ Ji atsakė: „Jis naudodavosi siuaku.“
Burnos išsivalymas, kad bučiuotų ir susitiktų su šeima.
Aiša pasakė:
„Allaho Pasiuntinys ﷺ pabučiavo vieną iš savo žmonų ir išėjo į mečetę, kad atliktų savo maldas, ir jis neatliko udu.“
d. Ne namuose
Kaip jau paminėjome, malonumai su žmona leidžiami bet kada ir bet kur, jei užtikrinamas privatumas. Niekas negali viešumoje pamatyti besilinksminančių vyro ir žmonos.
Aiša pasakė:
„Kai buvau jauna, ir dar nepriaugus daug svorio, keliavome su Allaho Pasiuntiniu ﷺ. Jis paprašė Kompanionų eiti priešais jį, o manęs paprašė su juo palenktyniauti. Tose lenktynėse aš jį aplenkiau. Po to Allaho Pasiuntinys ﷺ nebeprašė manęs su juo lenktyniauti. Vėliau, aš priaugau svorio ir pamiršau, kad buvau laimėjus prieš jį lenktynėse; jis paprašė Kompanionų, kai keliavome kartu, kad jie eitų priešais jį. Tada jis paprašė manęs su juo palenktyniauti, aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny! Kaip gi aš galiu lenktyniauti priaugusi svorio?“ Jis ﷺ pasakė: „Lenktyniausi.“ Mes bėgome lenktynių ir jis laimėjo. Jis ﷺ pasakė: „O Aiša! Šis [mano] laimėjimas yra už tą [tavo] laimėjimą lenktynėse!“
Absoliučiai draudžiama atskleisti santuokines paslaptis ar pasakoti apie tai, kas vyksta tarp vyro ir žmonos privačiai. Pranašas ﷺ pasakė:
„Prikelties dieną didžiausia išdavyste yra kai vyras, turėjęs intymių santykių su žmona, ir ji turėjusi intymių santykių su juo, patenkino savo troškimą ir papasakojo žmonėms, ką jis su ja veikė.“
Santuokinio gyvenimo palaikymui ir šeimos apsaugai islame nustatytos tam tikras pareigos, kurias sutuoktiniai turi vienas kitam.
Vyro pareigos žmonai
Pakanka išvardyti keletą Korano ajų ir Pranašo ﷺ tradicijų, kad paaiškėtų, kokios islame yra vyro pareigos žmonai.
1. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Elkitės su jomis oriai. O jeigu jūs jų neapkenčiate, tai, galimas dalykas, kas nors jums nepakenčiama, o Allahas paruošė jums didelį gėrį.“ (Koranas, 4:19)
2. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Žmonos turi tokias pačias teises, kaip ir pareigas, ir elgtis su jomis reikia geruoju, bet vyrai yra aukščiau jų (atsakomybės) laipsniu. Iš tiesų Allahas – Galingas, Išmintingas!“ (Koranas, 2:228)
3. Pranašas ﷺ pasakė:
„Geriausias iš jūsų yra tas, kuris yra geriausias savo šeimai.“
4. Chakym bin Muauijah al-Kušairi pasakė, kad jo tėvas sakė vieną vyrą paklausus:
„O Allaho Pasiuntiny! Kokias pareigas sutuoktinis turi savo žmonai?“ Jis atsakė: „Maitinti ir aprengti taip, kaip jis pats maitinasi ir rengiasi. Nemušti jos per veidą, ir nesakyti jai blogų bjaurių dalykų. Jis teturėtų atskirti ją lovoje [ir neišsiųsti jos į atskirus namus].“
5. Pranašas ﷺ pasakė:
„Pilniausias tikėjimas yra tų tikinčiųjų, kurie yra geriausio būdo. O geriausi iš jūsų yra tie, kurie yra geriausi savo šeimai.“
6. Pranašas ﷺ pasakė:
„Bijokite Allaho ir prisiminkite Jį dėl moterų. Jūs pasiėmėte jas Allaho jums suteikta teise, ir suartėjote su jomis pagal Allaho žodžius . Draudžiama joms įleisti į namus ką nors, ko jūs nemėgstate: vyrą ar moterį, o jei jos taip pasielgia – uždrožkite joms [nežymiai, nesužalojant]. Ir jos [moterys] turi teises [į savo vyrus (dėl pragyvenimo išlaidų)] panašias į tas [jų vyrų (dėl paklusnumo ir pagarbos)], kurias pagrįstai vyrai turi į jas.“
7. Pranašas ﷺ pasakė:
„Tikintysis neturėtų neapkęsti tikinčiosios: jei jis nekenčia vienos jos savybės, gali mėgti kitą.“
Iš tiesų, Tobulas yra tik Allahas.
Žmonos pareigos vyrui
1. Apie dievobaimingas žmonas Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir padorios moterys – pilnos pagarbos ir saugo tai, ką privalo saugoti, kai nėra jų vyrų, dėka Allaho.“ (Koranas, 4:34)
2. Chusein bin Mehsen pasakė, kad jo teta iš tėvo pusės pasakė:
„Nuėjau pas Allaho Pasiuntinį ﷺ paklausti tam tikro dalyko. Vėliau jis ﷺ manęs paklausė: „Ar tu ištekėjusi?“ Aš atsakiau teigiamai. Jis ﷺ paklausė: „Kaip tu su juo elgiesi?“ Aš atsakiau: „Patarnauju jam iš visų jėgų, iki negalėjimo.“ Jis ﷺ pasakė: „Rūpinkis juo, nes jis arba tavo Rojus, arba Pragaras.“
3. Pranašas ﷺ pasakė:
„Jei moteris [žmona] atlieka penkias kasdienes maldas, pasninkauja Ramadano mėnesį, yra dora ir save saugo bei paklūsta savo vyrui – ji galės rinktis pro kuriuos vartus įžengti į Rojų.“
4. Muaz bin Džabal pasakė, kad jis keliavo į Šams ir matė, kaip krikščionys lenkiasi savo kunigams ir ministrams. Jis pamatė žydus, besilenkiančius savo rabinams ir mokslininkams. Jis jų paklausė: „Kodėl jūs taip darote?“ Jie atsakė: „Šis pasveikinimas vertas pranašų.“ Jis pasakė: „Mūsų Pranašas labiausiai nusipelnė šios garbės!“ Tada Pranašas ﷺ pasakė: „Jie suklastojo melus prieš savo pranašus, kaip jie iškraipė savo knygas. Jei aš liepčiau kam nors nusilenkti prieš kitą, aš įsakyčiau moteriai nusilenkti savo vyrui, dėl didžiulės teisės, už kurią ji jam skolinga. Neragaus moteris iman saldumo, kol neišpildys savo vyro teisės.“
Skyrybos islame
Islamas santuoką laiko palaimintu ritualu, ir dėl šios priežasties islamas siekia sustiprinti ryšius tarp vyro ir žmonos. Allahas santuokos sutartį apibūdina kaip „stiprų ir tvirtą sandorį.“ Jis Aukščiausiasis sako:
„Ir kaip gi jūs galite tai atimti, kuomet tarp jūsų buvo artumas ir buvo duota jūsų tvirta priesaika?“ (Koranas, 4:21)
Pranašo ﷺ žodžiai taip pat patvirtina šį požiūrį. Jis ﷺ pasakė:
„Tas, kuris sukiršina žmoną ar vergę su jos vyru ar šeimininku, - nėra vienas iš mūsų.“
Nors santuoka islame yra palaiminta ir šventa, skyrybos yra teisėtos, bet Pranašas ﷺ taip jas apibūdino:
„Labiausiai Allaho nekenčiamas teisėtas dalykas yra skyrybos.“
Kai santuokiniai santykiai nebegali tęstis, skyrybos yra alternatyva, užkertanti kelią blogio, kaip, pavyzdžiui, vyras apgaudinėja žmoną ir atvirkščiai, sklidimui visuomenėje. Jos užkerta kelią giminystės iškraipymams, paveldimumo pažeidimams, ir blogio plitimui visuomenėje. Skyryboms nustatytos aiškios ribos, kad jomis nepiktnaudžiautų neprotingieji. Mokslininkai išaiškino, kad skyryboms taikomos šios taisyklės:
1. Uadžib (privaloma) – skyrybos privalomos tokiais atvejais:
a. Kai du teisėjai (po vieną iš žmonos ir vyro šeimų) nusprendžia, kad jie turėtų išsiskirti. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O jeigu jūs bijote judviejų skyrybų, tai pasiųskite teisėją iš jo šeimos ir teisėją iš jos šeimos; jeigu jie pageidaus susitaikymo, tai Allahas jiems padės. Iš tiesų Allahas – Žinantis, Išmanantis!“ (Koranas, 4:35)
b. Kai žmona nesilaiko islamo mokymų ar yra nedora. Tai taip pat taikoma ir vyrui, nes žmona turėtų siekti skyrybų, jei vyras nesilaiko islamo mokymų ar yra nedoras.
c. Kai vyras prisiekia neturėti su žmona lytinių santykių ir nesuartėjo su ja ilgiau nei keturis mėnesius. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Tiems, kurie prisieks nesiekti lytinio artumo su savo žmonomis, - išlaukti keturis mėnesius. Ir jeigu jie persigalvos... tai iš tiesų Allahas – Atleidžiantis, Gailestingas!“ (Koranas, 2:226)
Ibn Umar pasakė: „Laikotarpiui praėjus, vyras privalo arba pasilikti žmoną geruoju, arba išsiskirti, kaip Allahas liepė.“
2. Makrūh (nepageidaujama) – atvejai, kai vyras išsiskiria su žmona be priežasties. Tai Ibliso bandymai, te prakeikia jį Allahas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Iblis (šėtonas) pasistato savo sostą ant vandens ir siunčia savo būrius. Artimiausieji jam yra tie, kurie bando ir vilioja žmogų. Tokius jis padaro savo patikėtiniais. Kiekvienas šėtono būrio narys išeina priekin ir praneša, kokį blogį jis padaręs. Šėtonas pakomentuoja: „Tu nieko nepadarei!“ Tada kitas iš būrio išeina priekin ir raportuoja: „Aš nepalikau to vyro, kol jis išsiskyrė su žmona.“ Šėtonas prisitraukia jį prie savęs sakydamas: „Taip, iš tiesų, tu nusipelnei garbės.“
3. Mubah (leidžiama) – skyrybos leidžiamos, kai žmona blogo charakterio, tačiau vyras turėtų būti kantrus su ja, jei turi su ja vaiką.
4. Charam (draudžiama) – draudžiama išsiskirti su žmona per jos menstruacijas ar jai esant tyrai, jei turėta lytinių santykių su ja . Allahas Aukščiausiasis sako:
„O Pranaše! Kada jūs duodate skyrybas žmonoms, tai skirkitės su jomis nustatytu laiku! Ir griežtai laikykitės nustatyto laiko! Ir baiminkitės Allaho, jūsų Valdovo.“ (65:1)
Ibn Umar išsiskyrė su savo žmona per jos menstruacijas, tad Umar paklausė Allaho Pasiuntinio ﷺ apie tai, ir jis ﷺ pasakė:
„Įsakyk savo sūnui, kad jis ją pasiimtų atgal ir laikytų tol, kol ji apsivalys [nuo menstruacijų], tada palaukia kol ji vėl turės menstruacijas ir nuo jų apsivalys dar kartą. Po to, jei jis norės ją sulaikyti – jis gali tai padaryti, o jei jis norės su ja išsiskirti – jis gali su ja išsiskirti jei neturėjo su ja lytinių santykių. Ir tai yra iddah [nustatytas laikas], kurią Allahas nustatė moterims, su kuriomis ketinama išsiskirti.“
Khula islame
Jei santuokinis gyvenimas pastatytas be meilės, harmonijos ir geros draugijos tarp vyro ir žmonos, jis tampa vargu ir griuvėsiais. Tokiais atvejais islamas moko sutuoktinius kantriai tverti. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Elkitės su jomis oriai. O jeigu jūs jų neapkenčiate, tai, galimas dalykas, kas nors jums nepakenčiama, o Allahas paruošė jums didelį gėrį.“ (Koranas, 4:19)
Kai sąlygos pasidaro nebepakenčiamos, ir vyras nebegali pakęsti savo žmonos, jis gali su ja išsiskirti. Bet jei žmona negali pakęsti savo vyro, leidžiama jai prašyti khula (neatidėliojamų skyrybų). Tokiu atveju ji privalo grąžinti mahr (kraitį), kurį ji paėmė, ir šeimyninis gyvenimas užsibaigia. Tai pilno teisingumo islame ženklas; vyras davė savo žmonai mahr (kraitį) ir pasirūpino šeimyninėmis išlaidomis. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir neleidžiama jums imti iš to, ką joms dovanojote, nieko. Nebent tik jiedu abu bijo nepildyti Allaho apribojimų. O jeigu jūs bijot, kad jie nepaisys Allaho apribojimų, tai nebus nuodėmės abiem, jei ana duos išpirką.“ (Koranas, 2:229)
Ibn Abbas perdavė, kad Sabit bin Kais žmona atėjo pas Pranašą ﷺ ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny! Nekaltinu Sabit už jo charakterio ar jo dyn trūkumus, bet, būnant musulmone, man nepatinka elgtis neislamiškai (jei likčiau su juo).“ Į tai Allaho Pasiuntinys ﷺ jai tarė: „Ar grąžinsi jam sodą, kurį jis tau davė [kaip mahr]?“ Ji pasakė: „Taip.“ Tada Pranašas ﷺ pasakė Sabit: „O Sabit! Priimk savo sodą ir iš karto su ja išsiskirk.“
Taip islamas siekia apsaugoti žmonių garbę, o visuomenę nuo blogio. Jei moteris liks su vyru, kurio ji nenori (ar negali pakęsti), arba jei vyras liks su moterimi, kurios jis nenori, tai gali vieną iš jų privesti prie neteisėtų dalykų, ypatingai neturint stiprių islamiškų pagrindų, užkirsiančių kelią neteisėtiems veiksmams. Allahas Aukščiausiasis sako:
„O jeigu jie abu išsiskirs, tai Allahas kiekvieną jų praturtins iš savo malonės. Iš tiesų Allahas – Visaapimantis, Išmintingas.“ (Koranas, 4:130)
Seksualinės laisvės pasekmės
Islamas siekia išgyvendinti gryną gyvulišką seksualinį elgesį, kai negebama atskirti vieną individą nuo kito. Islamas siekia kurti stabilią šeimą, o ne po pirmojo lytinio suartėjimo išyrančius santykius. Jis taip skatina tarplytinius santykius, paremtus žmogiškais jausmais; santykius, kuriuose suartėja sutuoktinių širdys, jausmai ir kūnai. Jie kartu gyvena, panašiai svajoja, panašiai kenčia, ir kartu siekia ateities. Tokioje atmosferoje auga naujoji karta: ja tinkamu būdu rūpinasi abu tėvai.
Turint tai omenyje, už svetimavimą islame yra baisi bausmė; jis įvardijamas kaip sugyvulėjimas, panaikinantis visas šias [anksčiau paminėtas] prasmes ir siekius, paverčiantis žmogų gyvūnu.. jis neatskirs vienos moters nuo kitos, ir moteris neatskirs vieno vyro nuo kito. Visa, ko individas trokšta – lytinio troškimo patenkinimas. Net jei jis ir skiria tarp vieno ir kito, iš tokių santykių nebus nieko gero,' o tokiu žmogumi negalima pasitikėti ar jam patikėti visuomenės gerinimą; nebus nei palikuonių, nei tikrų jausmų. Tikrieji jausmai turi ilgalaikį poveikį; toks yra skirtumas tarp geidulių, aistrų ir tikrų jausmų. Daugybė žmonių neskiria šių dviejų dalykų ir yra pasimetę. Ką vieni laiko jausmais, iš tikrųjų tėra gyvuliška aistra! Islamas neužkerta galimybės išreikšti savo natūralius jausmus ir nelaiko jų žeminančiu elgesiu. Islamas tiktai reguliuoja, tyrina ir iškelia juos virš gyvuliškų aistrų. Svetimavimas, o ypač prostitucija, neturi šių vertybių, ir yra labai nutolę nuo bet kokių jausmų ir etiškų manierų, priklausomybės jausmo ir santykių. Islamas žmonių visuomenėje prostituciją laiko pačiu nešvariausiu veiksmu. Ši praktika pažemina vyrą ir prilygina jį gyvūnui. Bet gi yra daug gyvūnų, kurie gyvena padorų ir organizuotą bendruomeninį gyvenimą, tolimą nuo kai kuriose visuomenėse prostitucijos keliamų problemų.
Išvardinsime keletą problemų ir blogybių, kurie kyla iš svetimavimo plitimo visuomenėje:
1. Mirtinų ligų, kurios žaloja ne tik atskirus asmenis, bet visą visuomenę, plitimas. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Ir nesiartinkite prie svetimavimo, juk tai – šlykštybė ir blogas kelias!“ (Koranas, 17:32)
Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė:
„O muhadžiryn! Ieškau prieglobsčio pas Allahą, nes jūs tapsite liudininkais arba būsite išbandyti penkiais dalykais.
Neteisėti lytiniai santykiai žmonėse tampa akivaizdžiais, kai susirgimai ir ligos, su kuriais nebuvote anksčiau susidūrę, paplinta [tarp jų].
Prekiaujantieji sveriamomis prekėmis sukčiaus ir bus nubausti badu bei sausra, skurdžiais ištekliais, ir juos engiančiu valdovu.
Žmonės užkirs kelią zakah mokėjimui ir iš jų bus atimtas lietus; ir jei ne dėl gyvūnų, jie visiškai lietaus negautų.
Žmonės sulaužys įžadus Allahui ir Jo Pasiuntiniui, ir jų išoriniai priešai įgis prieš juos pranašumą ir atims dalį to, ką jie anksčiau turėjo savo valdžioje.
Jei valdovai nevaldys pagal Allaho Knygą, jie iššvaistys savo pastangas tarpusavio kovose ir ginčuose.“
Darantysis blogį netenka garbės ir pasididžiavimo, jis tampa gyvuliu, kurio tikslas patenkinti savo troškimus. Jį ištinka skurdas, nes jis švaisto savo pinigus neteisėtoms aistroms ir troškimams. Blogio darymas sukelia sąžinės graužatį ir pasmerkia Pragaro ugnies bausmei. Jis taip pat sutrumpina darančiojo blogį gyvenimą, nes tokie veiksmai kenkia sveikatai ir sukelia kūno negalavimus, kurie (galbūt) prives iki mirties.
2. Neteisėtų vaikų gausėjimas visuomenėje. Tokie vaikai netenka normalaus tikrųjų mylinčių tėvų rūpinimosi ir globos. Dėl to šiems vaikams gyvenime nepakanka tinkamo vedimo ir gairių. Niekas, išskyrus tikruosius tėvus, nesuteiks vaikui nuoširdaus, tikro ir prasmingo vedimo. Viso to pasekme, šie vaikai užaugs jausdami panieką likusiai visuomenei. Ana Freud savo knygoje „Vaikai be šeimų“ komentuoja apie psichinius susirgimus, kuriuos psichiatrai sunkiai išgydo.
3. Psichologiniai sutrikimai. Dėl neteisėtų lytinių santykių ištinka daugybė psichologinių ligų ir negalavimų. Neteisėtais santykiais užsiimantiems ir juos palaikantiems žmonėms išsivysto nerimas, laimės ir pasitenkinimo trūkumas, nepilnavertiškumo kompleksas bei kaltė. Allahas Aukščiausiasis sako:
„Iš jo ženklų – kad Jis sukūrė iš jūsų pačių jums žmonas, kad jūs gyventumėte su jomis kartu. Ir įdiegė tarp jūsų meilę ir gailestį. Iš tiesų tai – ženklas žmonėms, kurie mąsto!“ (Koranas, 30:21)
4. Seksualinė sumaištis priveda iki moralinės sumaišties visuomenėje. Gerai žinomas faktas, kad pinigai lengvai sugundo žmones daryti blogį. Pinigai taip pat leidžia žmogui pasiekti tai, kas suteikia malonumą ir pasitenkinimą. Tad, pritrūkę lėšų, užsiimantieji neteisėtais malonumais, kad patenkintų savo poreikius, gali griebtis kokio nors nusikaltimo. Tokie individai, siekdami savo tikslų, gali vogti, apgaudinėti, priekabiauti, prievartauti, meluoti ar papirkinėti. Jiems nerūpi kur ir kaip gauti reikiamų lėšų, net jei reikia tai daryti kitų sąskaita.
5. Allaho bausmė nusileidžia ant bendruomenių, kuriose paplitęs svetimavimas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Mano ummos reikalai bus geri tol, kol neteisėti vaikai netaps visuomenėje akivaizdūs. Jei tai nutiks, Allaho bausmė bus neišvengiama.“
Išvados
Šioje knygelėje pateikėme kelis dalykus apie islamo požiūrį į lytinius santykius. Mes tikimės, kad ši knygelė padės jums suprasti šį svarbų žmogaus gyvenimo aspektą bei islamiškąjį būdą reguliuoti ir iškelti jį, kad jis būtų laikomas garbinimo veiksmu, už kurį musulmonas apdovanojamas. Mes tikimės, kad ši knygelė pagelbės siekiant žinių apie islamą, kuris turi įtakos viskam, ką musulmonas daro privačiame ir viešame gyvenime. Jei musulmonas rimtai siekia Allaho malonės, malonės jam tęsis ir po jo mirties, nes jis ir po mirtis bus apdovanojamas. Pranašas ﷺ pasakė:
„Kai Adomo sūnus miršta, jo darbai sustoja, išskyrus tris: pastovi labdara, naudingos žinios [kurias jis perdavė] ir dievobaimingas vaikas, kuris meldžia Allahą už jį.“
Pranašas ﷺ pasakė:
„Tas, kuris kviečia žmones sekti vedimu, gauna apdovanojimą, panašų į apdovanojimus tų, kurie juo pasekė, nė kiek nesumažindamas pastarųjų apdovanojimo. O tas, kuris kviečia žmones į blogį, gauna už jį nuodėmę ir dar nuodėmę, panašią į tų, kurie juo pasekė tame blogyje, nesumenkindamas pastarųjų nuodėmių.“
Islamas turi įtakos viskam, net, iš pažiūros, ir visai mažiems dalykams ir tai įrodo Salman perduotas chadisas, kuriame jis sako:
„Daugiadieviai mums pasakė: „Matome, kad jūsų kompanionas [t. y. Allaho Pasiuntinys ﷺ] jus išmokė net kaip nusilengvinti!“ Salman pasakė: „Taip! Žinoma, jis uždraudė apsiprausti dešine ranka bei tai darant būti atsisukusiam į Kiblą. Jis taip pat uždraudė mums apsivalymui naudoti kaulus ar mėšlą. Jis taip pat pasakė: „Lai kiekvienas apsivalo ne mažiau nei trimis akmenukais.“
Kokia didi religija yra islamas! Jis veda žmogų per visus jo gyvenimo etapus ir tvarko visus jo reikalus! Tokių savybių dyn privalo puoselėti ir giežtai laikytis kiekvienas musulmonas. Jie turėtų kviesti į islamą žmones, kad jie galėtų džiaugtis savo gyvenimu.
Ne musulmonai turėtų studijuoti islamą be jokių išankstinių nuostatų. Jie turėtų būti informuojami apie islamo privalumus, vertybes ir grožį. Islamas yra raktas į gėrį ir jis apvalo visuomenę nuo blogio. Jame yra atsakymai į visas šiandienines žmonijos problemas. Problema, kad daugybė musulmonų netaiko ir nesilaiko islamo mokymų, nes seka savo norais ir troškimais ar dėl asmeninės naudos, kai siekiama materialiai apsirūpinti, net ir apgaudinėjant kitus.
الحمد لله رب العالمين
وصلى اللهم على نبينا محمد وعلى آله وصحبه وسلم
Visa šlovė Allahui Vieninteliam, pasaulių Viešpačiui
Ir lai Allahas išaukština Savo Pranašą,
ir apsaugo jį ir jo šeimą nuo bet kokių žeminančių dalykų.
©WWW.ISLAMLAND.COM
