ISLAMAS YRA TAVO PRIGIMTINĖ TEISĖ

Žmonija ir visata nebuvo sukurtos per atsitiktinumą, bet pagal Kūrėjo, kuris yra žinomas kaip Allahas, planą. Allahas (arabų kalbos žodis, reiškiantis vieną Dievą) yra unikalus terminas. Nei giminė, nei daugiskaita negali būti iš jo išvesta. Taip vienintelis vienas Dievas (Kūrėjas) islame išsiskiria nuo visų kitų kūrinių.

Islamas yra arabų kalbos žodis, kuris žymi nuolankumą ir paklusnumą Allahui. Tai taip pat reiškia „ramybė“, nes jis suteikia ramybės protui, lygiai kaip ir taikos individualiame ar socialiniame lygmenyje. Jis kviečia pilnai priimti Dievo mokymus ir vadovavimą, paskelbtą per Taurųjį Koraną ir Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) gyvenimo pavyzdžius. Islamas siūlo žmonijai pilnutinį gyvenimo kodeksą, kuris, jei juo bus sekama teisinga kryptimi, atneš ramybę, harmoniją ir sėkmę tiek šiame pasaulyje, tiek Pomirtiniame Gyvenime.

Musulmonas yra „tas, kuris atsiduoda Dievui „Allahui““. Visi musulmonai tiki Vienatinį Allahą, angelus, kuriuos Jis sukūrė, pranašais, per kuriuos Jo atskleidimas buvo perteiktas žmonijai, Paskutiniąją Dieną. Musulmonai tiki, kad niekas neatsitinka be Allaho žinios ir leidimo. Nors mes galime ir nesuprasti, kodėl tam tikri dalykai įvyksta, tai yra dalis dieviško mūsų gyvenimų plano.

Kaip skelbia Taurusis Koranas, visiems individams yra pareiga mokytis apie Allahą ir gyventi pagal Jo valią, mes negalime to įvykdyti vieni, be pašalinės pagalbos, Allahas atsiuntė pasiuntinius ir pranašus vadovauti žmonijai. Visi tie išrinktieji individai atnešė vienodą žinią ir pasitarnavo savo žmonėms kaip pavyzdžiai to, kaip Allahas nori, kad žmonės gyventų. Per tuos išrinktuosius žmones mums buvo papasakota, kodėl žmonija buvo sukurta, kas nutiks mums po mirties ir ko Allahas tikisi iš mūsų.

Žinios tęstinumas

Islamas nėra nauja religija. Iš esmės jis yra žinia ir vadovavimas, kurį Dievas atskleidė visiems Savo ankstesniesiems pasiuntiniams.

„Sakyk: Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo atskleista mums ir kas buvo atskleista Abraomui, Ismaeliui, Izaokui, Jokūbui ir Giminėms, ir (Knygomis), duotomis Mozei, Jėzui ir Pranašams iš jų Viešpaties; mes nedarome jokio skirtumo tarp vieno ar kito tarp jų ir Allahui mes lenkiamės (islame).“

(Šv.Koranas-3:84)

Visi musulmonai privalo priimti visus Allaho pranašus ir pasiuntinius kaip teisingus; Koranas mini 25 jų vardus, tarp jų Nojų, Abraomą, Ismaelį, Izaoką, Jokūbą, Juozapą, Mozę, Dovydą, Saliamoną, Joną, Jėzų ir Muhammedą. Tačiau yra ir daugybė kitų, kurie nėra įvardinti.

Islamas Nojaus laikais buvo sekimas juo, Abraomo eroje-sekimas juo, per Mozės karaliavimą-sekimas juo, Jėzaus laiku-sekimas juo ir Muhammedo laiku iki Teismo Dienos- sekimas juo, nes jis yra paskutinis pranašas.

Tačiau žinia, kuri buvo atskleista paskutiniam iš Allaho pranašų, Pranašui Muhammedui (Ramybė Jam), yra islamas jo išsamioje, pilnutinėje ir galutinėje formoje.

Tai buvo reikalinga, nes žinia, paskelbta ankstesnių pranašų ir pasiuntinių, buvo iškraipyta jų pasekėjų. Jie prijungė filosofinių spekuliacijų, prietarų, mitų, ir apleido. Dėl šios priežasties islamas nėra nauja religija-tai yra pakartojimas originalios Allaho religijos jos tyriausioje formoje ir yra skirta perteikti žmonijai neiškraipytą Allaho žinią.

Dievo Vienumas ir Unikalumas

Islamo kertinis akmuo yra įsitikinimas Vienu ir Vieninteliu Dievu, kuris yra tikėjimas Dievo vienumu ir unikalumu. Dievas neturi jokių partnerių, sūnų, dukterų, padėjėjų ar varžovų. Nėra nieko, kas bent truputį būtų panašus į Jį, nes Jis yra unikalus. Pakartodamas tai daugybe besiskiriančių formuluočių, Koranas vaizdžiai tai paaiškino. Žmogus gali pastebėti šios minties santrauką Tauriojo Korano 112 skyriuje:

„Sakyk: Jis yra Allahas, Vienatinis ir Vienintelis; Allahas, Amžinas, Absoliutus; Jis negimė, nei yra pagimdytas; ir nėra nė vieno Jam prilygstančio.“

(Šv.Koranas-112:1-4)

Tikėjimas vienu ir vieninteliu Dievu išlaisvina žmogų nuo bet kokio prietaringo priklausymo nuo įsivaizduojamų gamtos galių pojūčio ir patvirtina jam, kad jis išimtinai priklauso ir yra atsakingas tik vienai ir vieninteliai galiai, kuri yra tikra giliausia žodžio prasme.

Be to, tai reikalauja, kad mes laikytume visą žmoniją viena šeima, po Dievo, visa ko Kūrėjo ir Maitintojo, visagalybe.

Islamas atmeta „išrinktųjų žmonių“ idėją, išreikšdamas aiškią intenciją, kad tikėjimas Dievą ir geri darbai yra vienintelis būdas pasiekti dangų. Taip tiesūs santykiai su Dievu yra įtvirtinami. Tai yra atvira visiems be jokios diskriminacijos ir tarpininkavimo.

Penki islamo ramsčiai

Islame terminas „garbinti“ apima bet kokį veiksmą, kurį žmogus atlieka pagal Allaho valią. Jis gali būti mentalinis, fizinis, žodinis ir panašiai. Už visus tokius veiksmus bus apdovanojama. Yra penki garbinimo aktai, kurie yra tokie fundamentalūs, kad Pranašas (Ramybė Jam) sugrupavo juos kartu kaip penkis islamo ramsčius. Iš kiekvieno musulmono yra tikimasi, kad šis išpildys šias pareigas. Jos yra:

1. Tikėjimo išpažinimas.

Monoteistinės Allaho prigimties suvokimas ir pripažinimas sudaro islamo branduolį. Jis susideda iš viešo patvirtinimo, kad „nėra jokių kitų dievų, tik Allahas (Dievas), ir Muhammedas yra Jo Pasiuntinys.“ Muhammedo Pranašavimas įpareigoja musulmonus sekti jo gyvenimo pavyzdžiu kiekvienu aspektu. Žmogus negali būti musulmonu iki kol jis neišsako šio fakto kitų musulmonų akivaizdoje.

1. Penkios kasdienės maldos.

Musulmonas privalo melstis penkis kartus per dieną. Jos turi būti atliekamos tam tikru laiku, atitinkamai apytikriai auštant, vidurdienį, per popietę, saulei leidžiantis ir temstant. Maldos gali būti atliekamos bet kokioje švarioje vietoje, bet pirmenybė yra teikiama meldimuisi susirinkus mečetėje, nes šie bendrai atliekami aktai tarsi primena, kad visi musulmonai yra lygūs. Kada daug žmonių meldžiasi kartu, tampa aišku, kad spalva, ekonominis statusas, socialinė padėtis ir visi kiti nenatūralūs skirtumai neturi jokios svarbos Allahui, nes visiems musulmonams yra įsakyta laikytis drauge, petys į petį, ir nusižeminti prieš Jį. Nėra jokių išimčių. Maldos taip pat pakelia individą į aukštesnį moralės lygį, ištyrina jo širdį ir padeda jam priešintis troškimui užsiimti draudžiama veikla.

1. Zakat (apsivalymo mokestis).

Zakat (apsivalymo mokestis) yra proporcingai nustatytas (2,5% kasmet nuo tam tikro kiekio) paaukojimas, surenkamas iš turtingųjų ir pasiturinčiųjų turto ir uždarbio. Jis yra išleidžiamas visuomenės gerovei, ypač neturtingiesiems ir vargstantiems. Zakat sumokėjimas apvalo žmogaus pajamas ir turtą bei padeda įtvirtinti ekonominį balansą, sumažinti pasipiktinimą ir pyktį tarp visuomenės vargingųjų ir turtingųjų klasių. Tai taip pat padeda pasiekti visuomenėje socialinio teisingumo.

1. Pasninkavimas Ramadano mėnesį.

Pasninkavimas, pagal islamo apibrėžimą, reiškia visišką susilaikymą nuo maisto, gėrimo, sutuoktinių santykių ir blogų ketinimų nuo aušros iki saulėlydžio. Jis moko meilės, nuoširdumo ir atsidavimo. Jis ugdo kantrumą, nesavanaudiškumą, santūrumą, socialinį sąmoningumą ir valios stiprybę iškęsti vargus. Jis taip pat suteikia kūnui labai reikalingo poilsio ir pagerina žmogaus sveikatą, padėdamas atsikratyti viršsvorio.

1. Hadž (piligriminė kelionė į Mekką).

Hadž yra garbinimo aktas, kuris turėtų būti atliktas bent kartą gyvenime, su sąlyga, jog žmogus yra fiziškai ir finansiškai galintis tai padaryti. Šios kelionės metu musulmonai susirenka iš visų pasaulio kampelių į tarptautinį kongresą vienu tikslu-atsakyti į Allaho kvietimą. Tai taip pat dalyviams primena, kad visi musulmonai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų geografinės, kultūrinės ar rasinės kilmės.

Islamiškų mokymų šaltiniai

Islamiškas gyvenimo būdas yra grindžiamas mokymais ir įstatymais, kurie yra randami Korane ir Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) pavyzdžiuose:

1. Koranas.

Taurusis Koranas yra paskutinis atskleidimas iš Dievo, duotas Pranašui Muhammedui (Ramybė Jam). Atskirdamas gerą nuo blogo, Koranas veda tuos, kurie trokšta būti vedami Dievo keliu.

Jis buvo atskleistas arabų kalba per 23 pranašavimo misijos metus ir tuoj pat užrašomas po kiekvieno apreiškimo. Apreiškimai taip pat būdavo atsimenami Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) ir jo kompanionų. Taip buvo pasirūpinta Tauriojo Korano išsaugojimu nuo pat pradžių. To buvo pasiekta taip sėkmingai, kad arabiškas Korano tekstas, kokį jį turime šiandien, yra lygiai toks pat, koks buvo atskleistas Pranašui daugiau kaip prieš 1400 metų. Nė viena raidelė nenukentėjo nuo iškraipymo per visus tuos šimtmečius ir toks jis išliks amžinai, nes taip yra pažadėta Dievo:

„Mes be abejonės atsiuntėme Žinią: ir Mes tikrai apsaugosim ją (nuo iškraipymo).“

(Šv.Koranas-15:9)

Be aiškaus pagrindinių islamo idėjų (Vienatinis Dievas, Pranašavimas ir Pomirtinis Gyvenimas), apibrėžimo, Koranas nagrinėja daugybę kitokių temų, tokių kaip moralė, garbinimas, žinios, teisė, politika, ekonomika ir t.t. Kitais žodžiais tariant, Koranas suteikia vadovavimą visoms žmogaus gyvenimo sritims.

1. Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) gyvenimo pavyzdys (Sunnah).

Nepaisant Korano neabejotino aiškumo ir vidinio suderinamumo, jis niekada nebuvo skirtas naudoti nepriklausomai nuo asmeninio Pranašo vadovavimo. Šis vedimas yra apjungtas į jo Sunnah sistemą, t.y. autentiški jo darbų, pasisakymų ir nežodinių pritarimų užrašai.

Dėl šios priežasties tikras musulmonas seka Pranašo gyvenimo pavyzdžiu savo kasdieniame gyvenime kaip Korano priedu. Tokia Tauriojo Korano eilutė išraiškingai tai paaiškina:

„Jūs iš tikrųjų turite gerą Allaho Pasiuntinio pavyzdį sekti tiems, kurie deda viltis į Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir kurie dažnai šlovina Allahą.“ (Šv.Koranas-33:21)

Musulmonai: nuosaiki tauta

Islamas neskirsto gyvenimo į „dvasinę“ ir „pasaulietišką“ sritis. Islamas vengia kraštutinio ritualizmo, pasaulietiškumo ar materializmo, kurie yra aptinkami kitose civilizacijose, nes taip visas gyvenimas yra suvienijamas ir susiejamas. Veikla nėra klasifikuojama kaip priklausanti valstybei ar individams, religijai ar kasdieniam gyvenimui, bet kaip priklausanti Allahui vienam, Kuris davė individams nurodymus. Jų turėtų būti laikomasi visais gyvenimo aspektais: individualiu, socialiniu, vyriausybiniu, politiniu, ekonominiu, dvasiniu ir kt. Pavaizduodamas šį nuosaikumą, Koranas pavadino musulmonus „nuosaikia tauta.“

Islamas: lygybės religija

Islamas nepripažįsta žmogaus sudarytus, nenatūralius skirtumus pagal spalvą, gentį, rasę, tautybę ir panašiai. Kadangi visi žmonės kilo iš pirminės poros-Adomo ir Ievos-jie visi yra viena šeima ir todėl visi yra lygūs prieš Dievą. Kas skiria žmones vienus nuo kitų yra jų atsidavimas islamui:

„...Labiausiai gerbtinas Allaho akyse yra (tas, kuris yra) teisingiausias.“

(Šv.Koranas-49:13)

Ką islamas sako apie terorizmą?

Islamas, malonės religija, draudžia terorizmą. Korane Dievas sako:

„Allahas nedraudžia jums rodyti gerumą ir teisingai elgtis su tais, kurie nekovoja prieš jus dėl religijos ir neveja jūsų iš namų. Iš tiesų, Allahas myli teisingai besielgiančius.“ (Šv.Koranas-60:8)

Pranašas Muhammedas (Ramybė Jam) draudžia kareiviams žudyti ne kareivius, ir jis patardavo jiems (...neišduokite, nepiktnaudžiaukite, nežudykite vaiko).

Pranašas Muhammedas (Ramybė Jam) laikė žmogžudystę didžiąja nuomone, ir jis įspėjo, kad Teismo Dieną (pirmiausia bus nuteisiami tie, kurie bus pralieję kraują).

Siaubo keliantys negalintiems apsiginti civiliams aktai, masinis pastatų ir nuosavybės naikinimas, nekaltų vyrų, moterų ir vaikų bombardavimas ir žalojimas-visi jie pagal islamą yra uždrausti ir pasibjaurėtini veiksmai. Musulmonai seka taikos, malonės ir atleidimo religija, ir dauguma musulmonų neturi nieko bendra su smurtiniais įvykiais, kuriuos kai kurie žmonės sieja su musulmonais.

Žmogaus teisės islame

Islamas garantuoja žmogaus teises. Islamas saugo tokias žmogaus teises:

• Visų islamiškos valstybės gyventojų gyvybė ir nuosavybė yra laikomos neliečiamomis, nepaisant to, ar žmogus yra musulmonas, ar ne.
• Islamas saugo žmogaus garbę drausdamas plūsti ir išjuokti kitus. Rasizmas islame nėra leidžiamas, nes Koranas kalba apie žmonių lygybę:
• „O, žmonija! Mes sukūrėme jus iš vienos sielos, vyrus ir moteris, ir paskirstėme jus į tautas ir gentis, kad jūs galėtumėte pažinti vieni kitus. Išties, gerbiamiausi iš jūsų Dievo akyse yra pamaldžiausi. Dievas yra Visa Žinantis, Viską Suprantantis.“
• (Šv.Koranas-49:13)
• Islamas atmeta idėją, kad vieni individai ar tautos yra pranašesnės už kitas dėl jų turto, galios ar rasės. Dievas sukūrė žmones lygius ir besiskiriančius tik tikėjimo ir pamaldumo atžvilgiais. Pranašas Muhammedas (Ramybė Jam) sakė: „O, žmonės! Jūsų Dievas yra Vienas ir jūsų protėvis (Adomas) yra vienas. Arabas niekuo nėra geresnis nei ne arabas, ir ne arabas nėra niekuo geresnis už arabą, raudonodis asmuo nėra niekuo geresnis už juodaodį asmenį, ir juodaodis asmuo nėra niekuo geresnis už raudonodį asmenį, išskyrus pamaldumą.“
• Viena pagrindinių žmonijos problemų šiandien yra rasizmas. Ištobulėjęs pasaulis gali išsiųsti žmogų į mėnulį, tačiau negali sustabdyti žmogaus neapykantos ir kovojimo su kitais žmonėmis. Nuo pat Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) dienų islamas teikia aiškų pavyzdį, kaip rasizmas galėtų būti panaikintas.

Tiesos kriterijai

Iš kur žinai, ar tavo tikėjimo sistema yra teisinga? Peržvelk šį sąrašą:

• Ar tavo tikėjimo sistemos mokymai yra racionalūs? Ar jie atitinka žmogaus mąstymo ir intelekto normas?
• Ar tavo tikėjimo sistemos kūrėjas yra tobulas? Allahas, islamo Kūrėjas, yra.
• Ar tavo tikėjimo sistemoje yra prietarų arba mitų? Islamas pateikia žmonijai tik tikras žinias.
• Ar gali tavo tikėjimo sistema atlaikyti šiuolaikinio mokslo atradimus ir teiginius? Islamas gali ir taip daro.
• Kokio tikslumo yra tavo tikėjimo sistemos pranašystės ir teiginiai? Islamas visada yra visiškai tikslus.
• Ar galėjo žmogus sugalvoti tavo tikėjimo sistemą? Niekas niekada negalėjo pamėgdžioti Tauriojo Korano, nors daugybė žmonių tai bandė padaryti.

Ką jie sako apie islamą

Čia yra kai kurių nemusulmonų scholastų, tyrinėjusių islamą, nuomonės. Tokie komentarai parodo, kad jie pradeda vertinti islamo tikėjimą:

„Jis (islamas) pakeitė vienuoliškumą vyriškumu. Jis suteikė vilties vergams, žmonijos brolijai ir fundamentalių žmogaus prigimties faktų pripažinimui.“ (Canon Taylor, Kalba, perskaityta Bažnyčios Kongrese Walverhamton‘e, 1887 spalis. Cituota pagal „Apie islamo skelbimą“, p.71-72)

„Teisingumo pojūtis yra viena nuostabiausių islamo idėjų, nes kai aš skaičiau Koraną, aš radau tuos dinamiškus gyvenimo principus, ne mistiškus, bet etiškus, praktiškus kasdieniam gyvenimui ir tinkančius visam pasauliui.“ (Paskaitos „Islamo idealai“; žiūrėti Sarojini Naidu kalbos ir raštai, Madras, 1918, p.167)

„Tačiau istorija paaiškina, kad legenda apie fanatiškus musulmonus, lekiančius per pasaulį ir verčiančius į islamą nukariautas rases kardu, yra vienas fantastiškiausių absurdiškų mitų, kokius tik kada istorikai yra pakartoję.“ (De Lacy O‘Leary, Islamo kryžkelėje, Londonas, 1923, p.8)

„Skaidymo rasėmis išnykimas tarp musulmonų yra vienas svarbiausių islamo pasiekimų, o taip jau nutiko, kad šiandieniniame pasaulyje yra didžiulis šios islamiškos vertybės propagavimo poreikis.“ (A.J.Toynbee, Civilizacijų išbandymas, New York, 1948, p.205)

„Aš nesu musulmonas įprastine prasme, nors aš tikiuosi, jog esu „musulmonas“ kaip „tas, kuris atsiduoda Dievui“, bet aš tikiu, kad Korano intarpai ir kitos islamo vizijų išraiškos yra plačios dieviškos tiesos, kurios aš ir kiti vakariečiai vis dar turime išmokti, saugyklos, o islamas, kaip teikiantis pagrindą vienai ateities religijai, yra stiprus pretendentas.“ (W. Montgomery Watt, Islamas ir krikščionybė šiandien, London, 1983, p. IX)

„Islamo kultūra savo tradicinėje formoje stengėsi išlaikyti integruotą, dvasinį požiūrį į pasaulį, kurio mes anksčiau nematėme kaip tinkančio paskutinėms Vakarų kartoms. Šiuo atžvilgiu mes daug ko galime išmokti iš to islamiško požiūrio į pasaulį.“ (Princas Charles,kalba Wilton‘e)

Islamas yra tavo prigimtinė teisė

Islamas aiškiai teigia, kad kiekvienas gimsta musulmonu ir todėl iš prigimties yra monoteistas. Tauriajame Korane mes skaitome, kad žmonija buvo sukurta su natūraliu polinkiu į Vienatinį Dievą. Pranašo Muhammedo (Ramybė Jam) žodžiais: „kiekvienas asmuo yra gimęs su įgimtu religiniu tikėjimu (paklusti Visagaliui Dievui).“ Todėl kai individas priima islamą, jis neatgręžia nugaros jokiam ankstesniam atskleidimui, bet greičiau jau grįžta prie originalaus ir teisingo Allaho atskleidimo ir prie savo paties prigimties, kaip Allaho sukurtos. Dėlto islamas yra tavo prigimtinė teisė-kitos religinės ar ideologinės sistemos yra arba islamo iškraipymas ar visiškas jo atmetimas.

Islamas nėra nauja religija, įkurta Muhammedo (Ramybė Jam), o galutinis patvirtinimas originalaus atskleidimo, kuris buvo perduotas žmonijai per pasiuntinius ir pranašus, atsiųstus Allaho tuo pačiu tikslu: „Šią dieną Aš ištobulinau jūsų religiją jums, užbaigiau Savo malonę jums, ir išrinkau islamą jūsų religija.“ (Šv.Koranas-5:3). Kadangi islamas yra galutinis atskleidimas ir Muhammedas (Ramybė Jam) yra paskutinis pranašas, žmonija yra įpareigota jį priimti: „Ir kiekvienam, kuris ieško religijos kitos negu islamas, niekada ji nebus jam priimtina; ir Pomirtiniame Gyvenime jis bus vienas iš pražuvėlių.“(Šv.Koranas-3:85)

Islamas yra tavo prigimtinė teisė

TU TURI GALIMYBĘ TUO PASINAUDOTI!