PASNINKAS ISLAME

"Vardan ALLAH Maloningojo, Gailestingojo"

"O jūs, kurie įtikėjote! Skirtas jums pasninkas, kaip ir buvo jis paskirtas tiems, kurie buvo prieš jus, gal jūs tapsite dievobaimingi."

(Šv. Koranas 2:183)

"Ramadano mėnuo, kuriame (Viešpats) Šv. Koraną apreiškė, kaip vadovavimąsi žmonėms, tiesaus kelio išaiškinimą su aiškiais įrodymais bei nurodymais, kaip atskiriantį (blogį nuo gėrio), tad jei kuris nors iš jūsų sulauks šio mėnesio, tepasninkauja jame, o tas, kuris serga ar yra kelionėje, tepasninkauja kitomis dienomis. Allah‘as nori jums palengvinti ir nenori jūsų apsunkinti, tad kai baigsite pasninką, pagarbinkite Jį, kad Jis jus nukreipė į Tiesos kelią, galbūt jūs būsite dėkingi."

Šv. Koranas (2:185)

Islamas pastatytas ant penkių stulpų: liudyti, kad nėra kito dievo išskyrus Allah, ir kad Muhammadas yra Allah‘o pranašas; maldos atlikimas; mokėti Zakatą (aukoti labdarai); pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti piligriminę kelionę (į Mekką, turint tam fizinę ir finansinę galimybę).

ĮŽANGA

Brangūs broliai ir sesės, ši maža knygelė skirta visiems geros valios žmonėms, tai dar vienas kuklus žingsnelis susipažįstant su Islamo religija bei su viena iš pagrindinių Islamo sudėtinių dalių – pasninku.

Autoriai pagal savo galimybes pasistengė kuo aiškiau ir kuo glausčiau paaiškinti pagrindines pasninko dalis, neapsunkinant skaitytojo ir taupant jo brangų laiką.

Knygelė skirta tam, kad žmogus smulkiau sužinotų apie pasninką Islame, apie jo ypatumus bei svarbą. Mes taip pat pasistengėme atsakyti į pagrindinius klausimus: kodėl mes pasninkaujame, kas yra pasninko įrodymų šaltiniai, jo laiko nustatymas, pasninko rūšys, jo laikymosi taisyklės bei pasninko nauda.

Mes nuoširdžiai prašome ir linkime jums perskaityti šią knygelę, netgi tiems, kurie galvoja, kad viską žino apie pasninkavimą, ir jei Dievas panorės, tikimės, kad kiekvienas iš jūsų perskaitęs ją, papildys savo žinių kraitį naujomis žiniomis bei pasisems išminties iš Islamo religijos mokslo šaltinio. Tad prašome Dievo, kad Jis padarytų ją naudinga kiekvienam žmogui.

Meldžiamės ir maldaujame Jo, kad atleistų mums mūsų klaidas ir išvestų mus į Tiesos kelią.

Pasninkas Islame

Garbė Allah‘ui, pasaulių Valdovui, kuris išvedė žmones į tikėjimą į Jį ir į Jo garbinimą bei palengvino jiems kaip padėkoti Jam, padovanojęs jiems meilę. Ir tebūnie taika ir palaima mūsų pranašui Muhammadui, dievobaimingųjų vadovui ir garbingiausiam pranašui.

(Sijam) – pasninko reikšmė kalboje: arabų kalboje (sijam) pasninkavimas – susilaikymas savo noru prieš darant kokį nors veiksmą. Šv. Korano pasakojime apie Mariją (T.J.R.)¹sakoma:

Marija pasakė:

„ ... aš pažadėjau Maloningajam pasninką, todėl nekalbėsiu šiandien su niekuo.“

(Šv. Koranas 19:26)

Pasninkavimo reikšmė, pagal Šariatą, yra susilaikymas nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo nuo aušros iki saulėlydžio, turint galvoje Allah‘o (Visagalio ir Garbingo) garbinimą.

Pasninkavimo nauda

Pasninkas duoda daug naudos tikinčiajam, kurią aš paminėsiu pranašo Muhammado (T.J.R.)² dvejais pasakojimais iš Hadisų:

Abu Hureira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas Muhammadas (T.J.R.) pasakė:

Allah (V.I.A.)³ sako:

„- Visi žmogaus veiksmai yra skirti jam pačiam, išskyrus pasninkavimą, nes pasninkavimas skirtas Man, ir Aš atlyginsiu už jį. Pasninkavimas yra kaip skiepas nuo nuodėmių, tad jeigu vienas iš jūsų pasninkauja, jisai nesikeikia, nesiginčija ir nedaro kvailysčių. Jeigu kažkas erzina jį arba nori ginčytis su juo, jis atsako jam du kartus „aš pasninkauju“, - pranašas tęsė“

„- Prisiekiu Tuo, Kurio rankose mano siela, kad pasninkautojo burnos kvapas priimtinesnis Allah‘ui Teismo dieną negu geriausi kvepalai. Pasninkautojo laukia du džiaugsmai, kuriais jis džiaugsis: kai pradės valgyti (iftar) nutraukdamas pasninką, ir kai sutiks savo Viešpatį (Teismo dieną) - džiaugsis savo pasninku.“

Abdullah Ibn Omar (tebūnie Allahas patenkintas juo) perdavė, kad pranašas Muhammadas (T.J.R.) pasakė:

„- Pasninkas ir Koranas prašo Allah atleisti žmogui paskutiniąją Teismo dieną. Pasakys pasninkas:

- O Kūrėjau, aš jam draudžiau maistą ir aistras dienos metu, tad atleisk jam dėl manęs. Pasakys Koranas:

- Aš draudžiau jam miegą naktimis, tad atleisk jam dėl manęs.“

Tad Allah‘as priima jų prašymą.

Pasninkas naudingas ir sielai, ir kūno sveikatai; tai dvasinis lavinimas.

Laikytis pasninko Dievas įsakė musulmonams kaip pareigą, kurios būtina prisilaikyti. Musulmonai, galintys pasninkauti, privalo atlikti šią pareigą. Pasninkas turi daug privalumų:

1. Pasninkaudami duodame pailsėti skrandžiui ir virškinimo sistemai nuo pastovaus darbo. Pasninkas sustiprina organizmą, kadangi iš jo pasišalina skirtingi šlakai. Pasninkas naudingas sergantiems įvairiomis ligomis, padeda rūkantiems padaryti pertrauką ir taip galima atprasti nuo šio įpročio.

2. Pasninkas apvalo žmogaus sielą, pažadina ją daryti gera, skatina laikytis disciplinos, paklusnumo, kantrybės ir lojalumo.

3. Pasninkaudami Ramadano mėnesį, musulmonai ir musulmonės jaučia didį brolystės ir vienybės jausmą. Jie kartu ryte pradeda pasninkauti ir kartu nutraukia jį vakare.

4. Pasninkaudamas ir susilaikydamas nuo blogų darbų ir tuščių kalbų, žmogus stiprina savo dorovę.

5. Ramadano pasninko metu žmogus išreiškia savo valios stiprumą. Jei jis rūkė, gali pabandyti mesti, taip taupydamas savo sveikatą ir pinigus.

6. Žmogus pasninkaudamas gali pajausti kitų žmonių alkio troškimą, kurie neturi net duonos, taip jame auklėjamas pasigailėjimas, užuojauta kitiems. Ramadano mėnesį būtina kuo daugiau padėti savo artimiesiems, giminei. Būtina susitaikyti su priešais.

Kam skirtas pasninkas?

Pasninkas yra skirtas protingam, suaugusiam, sveikam bei nuolatinėje vietoje gyvenančiam musulmonui. Islame pasninkavimas yra garbinimo aktas, todėl jis nebūtinas nemusulmonams, jie turi visų pirma priimti Islamą, nes tikėjimas yra pirmasis veiksmas atlikti maldoms ir pasninkavimui.

Jeigu kalbėti apie protą, tai musulmonas turi melstis ir pasninkauti proto ribose, todėl nežinantiems, bepročiams neleidžiama nei melstis, nei pasninkauti iki tol, kol jie grįš į protą ar atgaus sąmonę, o nežinančiam bus išaiškinta.

Dėl sveikatos ir apsistojimo problemų, Allah‘as (V.I.A.) suteikė lengvatas ligoniams ir keliautojams bei leido jiems valgyti, tačiau jie privalės pasninkauti kai praeis ligos laikas ir kai sugebės tai padaryti, o keliautojai privalės pasninkauti kai baigsis jų kelionė.

Kartais ir vaikams galima pasninkauti, bet tai turi būti atliekama pamažu, su vyresniųjų kontrole, tai padeda vaikams priprasti prie tikėjimo mokymo, augti dievobaimingiems.

Pasninkavimo įstatai

Yra šie nurodymai, kurių musulmonas turi laikytis:

1. Jis privalo susilaikyti nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo, nuo nešvankių kalbų ir tuščių kalbų bei jų klausymo, nuo svaiginančių kvapų, nuo viliojančių žvilgsnių, nuo aušros iki saulės nusileidimo. Allah‘as (V.I.A.) Šv. Korane pasakė:

    

„ ... valgykit ir gerkit iki tol, kol aiškiai galėsit išskirti baltą siūlą (aušrą) nuo juodo (nakties), po to pasninkaukit iki vakaro...“

•  
  •  
    •  
      •  
        •  
          •  
            •  

              (Šv. Koranas 2:187)

1. Intencija (nusistatymas) – šis ketinimas laikytis pasninko yra tik dėl Allah (V.I.A.) malonės.

Kiekvienas musulmonas prieš pradedant pasninką privalo atitinkamai nusiteikti atlikti privalomą Ramadano mėnesio pasninką (visam mėnesiui) arba neprivalomą pasninką (atskirai dienai), nes pranašas (T.J.R.) pasakė:

„- Visi veiksmai pagal intenciją, ir kiekvienas gaus atpildą pagal intenciją.“

Pasninko rūšys

Pasninkas yra trijų rūšių:

1. Privalomas (Fard) pasninkas - tai yra Šv. Ramadano mėnesio pasninkas, kurio vykdymui įpareigojo mus Allah (V.I.A.).

2. Būtinas (Vadžib) pasninkas, jeigu žmogus prisiekia Allahui, kad pasninkaus arba kuriame nors reikale buvo prisiekęs, bet neištęsėjo pažado, už tai privalo pasninkauti, arba už nuodėmės atleidimą yra įpareigotas pasninkauti tris dienas.

3. Savanoris (Nafl) pasninkas – tai pasninkas, kurio musulmonas laikosi savo noru vardan Allah malonės ir suartėjimo su Juo.

Išsamiau apie kiekvieną pasninko rūšį.

Šv. Ramadano mėnesio pasninkas

Šv. Ramadano pasninkas yra privalomas (Fard) kiekvienam musulmonui, ir jo įrodymas yra Šv. Korane, pranašo (T.J.R.) pasakojimuose bei Islamo mokslininkų sąjungos įsakymuose.

Šv. Korane 2 Suroje (dalyje) Al-Bakara 183-aja Allah sako:

„ - O tikintieji, įsakytas jums pasninkas kaip buvo jis įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus...“

Tai reiškia privalomas (Fard) jums. Toje pačioje Suroje 185-aja Allah sako:

„- Ramadano mėnuo, kuriame (Viešpats) atsiuntė (apreiškė) Koraną, kaip vadovavimąsi žmonėms, tiesaus (tiesos) kelio išaiškinimą su aiškiais įrodymais (bei nurodymais), kaip atskiriantį (blogį nuo gėrio), tad jei kuris nors iš jūsų sulauks šio mėnesio tepasninkauja jame.“

Pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Islamas pastatytas ant penkių stulpų: liudyti, kad nėra kito dievo išskyrus Allah, ir kad Muhammadas yra Allah‘o pranašas; maldos atlikimas; mokėti Zakatą (aukoti labdarai); pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti piligriminę kelionę (į Mekką, turint tam fizinę ir finansinę galimybę).“

Visa Islamo tauta pripažįsta, kad Šv. Ramadano pasninkas privalomas (Fard). Tai viena iš penkių pagrindinių sudedamųjų Islamo dalių; jeigu kas nors nepripažįsta Ramadano pasninko buvimo privalomu (Fard), tai reiškia, kad šis žmogus netikintis. Tesaugo mus Allah nuo netikėjimo.

Šv. Ramadano pasninko nauda

Šv. Ramadano mėnesio pasninkas yra viena iš pagrindinių Islamo dalių. Tas, kuris laikosi jo, reiškia, patenkina savo Viešpatį, atlieka savo pareigą, klauso savo mokytojo pranašo (T.J.R.) ir įrodo, kad yra musulmonas. Pranašas (T.J.R.) taip pasakė apie Ramadano mėnesį:

„ - Ateis pas jus šventas mėnuo, privaloma jums pasninkauti jame, tuo metu atsidaro rojaus durys ir užsidaro pragaro durys, ir tuo metu šėtonai būna surakinami, jame yra naktis geresnė negu tūkstančiai mėnesių, jei kas nepasinaudojo jo gėrybėmis, tai daug ką prarado.“

Abu Said Al-Chudri perduoda (tebūnie Allahas patenkintas juo), kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Jei žmogus pasninkavo Ramadane, sužinojo apie jo apribojimus ir susilaikė nuo viso to, kas nuodėminga, nuo ko privalėjo susilaikyti, toks žmogus sunaikino visas ankstesnes nuodėmes.“

Abu Hureira perduoda (tebūnie Allahas patenkintas juo), kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Žmogus, kuris pasninkavo Ramadane tikėdamas Allah ir ieškodamas Jo malonės, Allah atleis jam visas jo ankstesnes nuodėmes.“

Susilaikymas nuo maisto Ramadane

Apie žmogų, kuris nepasninkauja, pranašas (T.J.R.) pasakė taip:

Pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Islamas pastatytas ant penkių stulpų: liudyti, kad nėra kito dievo išskyrus Allah, ir kad Muhammadas yra Allah‘o pranašas; maldos atlikimas; mokėti Zakatą (aukoti labdarai); pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti piligriminę kelionę (į Mekką, turint tam fizinę ir finansinę galimybę).“

Musulmonui neleidžiama viršyti savo įgaliojimų ar valgyti Ramadano metu be pateisinamų priežasčių, ir jei kas nors taip daro tyčia, toks žmogus netiki Teismo diena.

Jeigu kas nors valgė be priežasties, tai reiškia, kad jis nesiklausė Allah‘o. Jis privalo kreiptis į Allah‘ą prašydamas Jo atleidimo. Allah yra gailestingas, ir jei žmogus prisieks, kad niekada ateityje nepakartos tos pačios klaidos, Allah priims atgailavimą, ir bus jis iš Jo atgailaujančių tarnų.

Ramadano Mėnesio įrodymas

Musulmonai skaičiuoja metų kalendorių pagal mėnulį nuo pranašo Muhammado persikėlimo dienos iš Mekkos į Mediną. Islamo mėnesiai yra mėnulio stebėjimo mėnesiai, kurie prasideda jauno mėnulio stebėjimu ir baigiasi jaunu mėnuliu. Mėnesiai būna 29 arba 30 dienų pagal metų laiką. Kai matosi Ramadano mėnulis, tai būna Šabano mėnesio 29 diena, ir žmonės sužino, kad kita diena yra Ramadanas, o jei nesimato mėnulio, vadinasi Šaban yra 30 dienų, ir Ramadanas prasidės po 30-os dienos. Ramadano mėnulis matosi po saulės nusileidimo, t.y. po Maghrib maldos.

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

- Pradėkit pasninką, kai pamatysit jauną mėnulį, ir baikit Ramadaną, kai pamatysit jauną mėnulį, jei pradžioje bus apsiniaukę ar debesuota ir nematysit mėnulio, skaičiuokite Šabano mėnesį – 30 dienų.

Savanoriškas (NAFL) pasninkas

Tai pasninkas, kurį pranašas (T.J.R.) patarė mums, jis nėra privalomas pasninkas (Fard) ar (Vadžib) musulmonams, bet jei kas nors jį pasninkauja, jis bus apdovanotas Allah‘o (V.I.A.). Jei kas nors to nedarys, jam nebus nieko už tai, bet jis praras gerą atlygį.

Pagal Šariatą, Fard‘o ir Nafl‘o pasninkai neturi skirtumo jų išpildymo tvarkoje, jie yra vykdomi vienodai, tik įsakymai yra skirtingi, nes (Fard) privalomą pasninką žmogus turi pasninkauti ištisą mėnesį ir neturi teisės nutraukti pasninko, nebent turi rimtą pateisinamą priežastį, ir jam privaloma pasninkauti praleistas dienas po priežasties išnykimo, o (Nafl) savarankišką pasninką žmogus gali pasninkauti ir praleisti bet kokią dieną, nėra jokių suvaržymų ar apribojimų.

Dienos, kuriomis pranašas Muhammadas (T.R.J.I.A.P.) patarė pasninkauti

1. Šešios Šavalo mėnesio Dienos.

Abu Ajub Al-Ansari (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Jei kas nors pasninkavo Ramadano mėnesį ir po to pratęsė pasninką šešiomis Šavalo mėnesio dienomis, tai tas pats, jeigu jis būtų pasninkavęs ištisus metus.“

Taip yra todėl, kad už kiekvieną gerą darbą yra atlyginama dešimt kartų, tai yra už Ramadano pasninką kaip už dešimt mėnesių ir už šešias Šavalo mėnesio dienas, dar du mėnesiai, ir viską sudėjus, gauname dvylika mėnesių, pilnus metus. Ir jei žmogus taip darytų kasmet, tai jis lyg ir pasninkautų visą gyvenimą. Šavalo mėnesio dienomis galima pasninkauti iškart po Ramadano mėnesio pabaigos (išskyrus pirmą Šavalio mėnesio dieną) arba galima pasirinkti bet kurias šešias dienas iš Šavalo mėnesio.

1. Zul-hidža mėnesio devintos dienos pasninkas: ši diena yra piligrimų stovėjimo Arafate diena. Piligrimams, keliautojams į Mekką atlikti Hadžo pareigą, šią dieną pasninkauti neleidžiama.

Abu Kutada (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Arafato dienos pasninkas sunaikina praeitų metų ir ateinančių metų nuodėmes, o Ašure‘ dienos pasninkas sunaikina praeitų metų nuodėmes.“

1. Muharramo mėnesį, ir labiausiai jo dešimtą dieną, o dar geriau būtų pasninkauti kartu su devinta diena.

2. Daugumą Šabano mėnesio dienų, nes pranašas (T.J.R.) visada Šabano mėnesio dienomis pasninkaudavo.

3. Al-hurum (uždraustieji) mėnesiai tai yra šie mėnesiai – Muharram, Radžab, Zul-kada ir Zul-hidža.

4. Pirmadieniais ir Ketvirtadieniais visose savaitėse.

5. Pasninkauti tris dienas visuose mėnesiuose (pagal mėnulį), o geriausia yra 13-tą, 14-tą ir 15-tą dienomis.

6. Pranašo Dovydo (T.J.R.) pasninkas – tai yra pasninkauti vieną dieną ir pailsėti vieną dieną.

Dienos, kuriomis pasninkauti draudžiama

1. Švenčių dienomis - tai Ramadano pasninko nutraukimo šventė.

Omar (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) uždraudė pasninkauti švenčių dienomis, kadangi pasninko nutraukimas (Id Al-Fitr), valgymas parodo Ramadano mėnesio pabaigą, o (Id Al-Adha) aukojimo šventėje būtina vaišintis iš aukos, kurią aukoja musulmonai.

1. Tašryk dienos. Tai trys dienos po Id-Al-Adha šventės (11-12-13 Zul-Hidža mėnesio dienos).

2. Penktadieniais. Musulmonų šventa diena yra penktadienis, ir pranašas (T.J.R.) uždraudė pasninkauti šią dieną, bet jeigu pasninkaus penktadienį, ir kartu su juo ketvirtadienį arba šeštadienį, tada leidžiama.

3. Abejonės diena yra Šabano mėnesio 29 ir 30 dienos. Ji vadinama taip, nes nebus aišku, kuriam mėnesiui priklauso - Šabanui ar Ramadanui - todėl šiomis dienomis irgi draudžiama pasninkauti.

4. Pasninkavimas pastoviai. Tai reiškia pasninkauti visą gyvenimą. Toks pasninkavimas daugiau panašus į įprotį negu į garbinimą, ir tada jis nejaučia pasninko nutraukimo jausmo ir nejaučia pasninko naudos.

Pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Neskaitomas žmogus pasninkautoju, kuris pasninkauja pastoviai.“

Pasninkavimo kultūra ir tvarka

1. (Suhur) maistas, kurį valgome nakties metu prieš aušrą, šį veiksmą vadiname pranašo (T.J.R.) Sunna (tai mūsų pranašo Muhammado elgesio normos jo pasisakymuose, nutarimuose, patarimuose, draudimuose).

Anas (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas Muhammadas (T.J.R.) pasakė:

„ - Valgykit maistą prieš aušrą, nes jame yra Allaho palaima (Baraka).“

Viena iš šių palaimų yra tai, kad pasninkautojas gauna stiprybės. Tad prieš aušrą stenkitės pasistiprinti bet kokiu maistu ar nors stikline vandens.

Abu Said-ul-Chudri (tebūnie Allahas patenkintas juo) pasakė:

„ - Maistas prieš aušrą – tai Allaho palaima, tad nepraleiskite galimybės jos metu bent išgerti gurkšnelį vandens, nes Allah ir Jo angelai palaimina tuos, kurie valgo prieš aušrą.“

Prieš aušrą – šis laikas prasideda nuo vidurnakčio ir tęsiasi iki aušros ryte, ir geriausia atidėti valgymo laiką iki paskutinio nustatyto laiko, taip lengviau iškęsime alkį.

Abu Zar Gafari (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Mano tauta klestės, jeigu ji skubės valgyti Iftarą (skubės nutraukti pasninką) vakare ir atidės valgymą prieš aušrą iki paskutinės akimirkos.“

1. (Iftaro) Pasninko nutraukimo skubinimas: nusileidus saulei iš karto metas nutraukti pasninką, geriausiai pradėti valgyti nuo datulių, o jei nėra datulių, tai geriausia pradėti nuo vandens, po to pavalgyti maistą ir melstis vakarinę maldą (Maghrib).

2. (Iftaro) Pasninko malda prieš valgant.

Abdulla-ibn-Omar (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Pasninkautojui prieš valgant yra toks laiko tarpas, kuriame priimamos maldos.“

Ir geriausia pasakyti: "ALAHUMMA LAKA SUMTU, VA ALA RIZKIKA AFTARTU, ZAHABA ZAMA, VABTALT-ILAURUK, VA SABATAL ADŽRU INŠA ALLAH".

Tai reiškia: "O Viešpatie, vardan Tavęs pasninkavau ir iš Tavo suteikto maisto nutraukiau pasninką, praėjo troškulys, ateis atpildas, jei, Dieve, Tu panorėsi."

1. Aukojimas (labdara), Allahas apdovanos musulmonus už Ramadano mėnesį. Šį mėnesį musulmonas turi būti dosnus.

2. Mokytis Šv. Koraną: musulmonui būtina mokytis ir skaityti Šv. Koraną, ypač Ramadano mėnesį.

3. Atlikti daugiau savanoriškų maldų Ramadano paskutiniosiomis dešimt dienų.

4. Laikytis atokiau nuo veiksmų, kurie nesusiję su pasninku ar maldomis, nes pasninkas yra vienas pagrindinių Islamo įstatų, susijęs su sielos lavinimu, atgaivinimu ir grįžimu į geros pusės stovį. Laikydamasis pasninko žmogus susilaiko nuo draudžiamo. Allah Šv. Korane Suroje Al Bakara 183 eilutėje pasakė:

„ - O tikintieji, įsakytas jums pasninkas, kaip ir buvo įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus, kad jūs taptumėte dievobaimingais.“

Pasninko metu ne tik draudžiama valgyti ir gerti, tai pagrindinė dalis, tačiau taip pat draudžiama meluoti, vogti, plepėti nesąmones ir žvelgti į draudžiamus dalykus, kaip ir visuomet.

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Pasninkas nėra tik susilaikymas nuo maisto ar gėrimo, bet ir susilaikymas nuo tuščių kalbų ir korupcijos, tad jei matai, kad tau daro kvailystes ir trukdo tau, pasakyk: "Aš pasninkauju, aš pasninkauju".“

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Jei kas nors nepaliko melo ar blogų poelgių, tada Allah‘ui nereikia jo atsisakymo nuo maisto ir gėrimo.“

Tai reiškia, Allah‘ui nereikalingas toks pasninkas.

Veiksmai, kurie leidžiami pasninko metu

(tačiau reikia būti atsargiems)

Pasninkautojas turi būti atsargus su kai kuriais veiksmais:

1. Maudytis vandenyje, tai nekenkia jo pasninkui, tačiau reikia būti atsargiam, kad nieko nepakliūtų į burną.

2. Lašeliai ir kitokie vaistai, kurie leidžiami į žmogaus kūną, bet jei vaistas lašinamas į akis, ir žmogus nejaučia jo skonio, tai nekenkia pasninkui.

3. Burnos ir nosies skalavimo metu, kai vanduo papuola į burną, reikia būti atsargiems, kad vanduo nepatektų toliau į gerklę ir nesugadintų pasninko.

4. Tepti žaizdas arba tepti tepalą ant odos.

5. Jei žmogus miegodamas pasidaro nešvarus (Džunub, pvz: spermos išsiskyrimas), tai nekenkia pasninkui, bet reikia skubėti maudytis (Gusul).

Kas gali nepasninkauti Ramadane

Prieš tai minėjome, kad pasninkas Ramadane yra privalomas (Fard), ir visi sveiki, suaugę, protingi musulmonai turi pasninkauti šį mėnesį, nes valgyti šį mėnesį be priežasties dienos metu Islame nuodėmė.

Bet jei žmogus turi tam pateisinamą priežastį, Islame yra nuostatai, kaip toks žmogus gali nepasninkauti, tačiau kaip kitaip gali atlikti savo pareigą.

1. Žmonės dėl amžinos ligos negali pasninkauti nei Ramadane, nei ne Ramadane, dėl senyvo amžiaus, dėl sunkaus darbo, iš kurio maitina savo šeimą, jei pasninkaudamas nesugeba dirbti.

Visi jie turi aukoti už savo pasninkus, tai yra už kiekvieną dieną maitinti vieną vargšą. Normaliu maitinimu – taip kaip pats maitinasi ir maitina savo šeimos narius.

1. Žmonės kelionėse ar moterys, kurioms yra privaloma valgyti, o ne pasninkauti, jie turi grąžinti pasninkus po to, kai baigsis jų priežastys.

Pavyzdžiui, keliautojas apsistoja ilgesniam laikui kaip 15 parų, arba moterys menstruacijų ciklo metu. Šie žmonės pasninkauja tiek dienų, kiek praleido, ir nieko daugiau nereikia. Taip pat šiai grupei priskiriami ligonys, kurių liga stiprėja nevalgant, ir nutrūksta gydymas. Tačiau paprastas skausmas nėra priežastis.

Žmonėms, kurie valgė Ramadane ir nori grąžinti pasninką po Ramadano, nebūtina, kad pasninkautų kasdien, jie gali pasirinkti, kada jie galės pasninkauti.

Kas turi nutraukti pasninką

Moterys, kai jaučia, kad prasidėjo jų mėnesinių ciklas arba laukiasi vaiko, gimdo vaiką, po gimdymo, joms draudžiama pasninkauti. Jei jos pasninkauja – nuodėmė. Joms būtina nutraukti pasninką, po to jos gali grąžinti pasninką, kai pasveiks ir turės tam jėgų. Tada joms taip pat nebūtina kasdien pasninkauti.

Žmogus, tyčia nutraukęs pasninką Ramadane

1. Jei žmogus pasninko metu (šviesiu dienos metu, pasninkaujant) santykiavo lytiškai, tai reiškia, jis nesilaikė pasninko. Jis privalo grąžinti pasninką kaip skolą ir sumokėti už savo nuodėmę, jei jis tai padarė tyčia, žinodamas, jog to daryti negalima. Jis privalo grąžinti skolą, sumokėdamas už vieno vergo išlaisvinimą, bet šiais laikais nėra vergų, tai jis privalo sekantį variantą. Jei neturi pinigų, tada privalo pasninkauti du mėnesius be pertraukos, kad tarp jų nebūtų Ramadano mėnesio ar švenčių dienų, jei ir taip negali, tada turi maitinti 60 vargšų vidutiniu maistu.

2. Jei žmogus pavalgė Ramadano pasninko metu tyčia, tai turi atlyginti savo kaltę taip, pasninkauti už tą dieną kitą dieną kai pasibaigs Ramadano mėnuo, ir atgailauti Dievui už savo nuodėmę. Bet jei žmogus pavalgė maisto, ir jis tuo metu buvo pamiršęs, kad pasninkauja, tada nieko neatsitiko, tik jis iš karto po to, kai atsiminė, turi vėl pratęsti savo pasninką ir nieko daugiau nevalgyti, nes jo pasninkas yra teisingas.

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Žmogus, pamiršęs, kad yra pasninkautojas, pavalgė ar atsigėrė, tepratęsia savo pasninką, nes Allah davė jam valgyti ir gerti.“

1. Tyčia vemti: jei žmogus tyčia vemia, tai skaitoma kaip tyčia valgo, ir jis turi grąžinti pasninką kaip skolą, o jei jis vemia netyčia arba ligos atveju, tada pasninkas yra teisingas, ir jis gali pratęsti pasninką.

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Žmogus, kuris vemia netyčia, neturi stabdyti pasninko ir grąžinti, o kuris vemia tyčia, jis turi grąžinti pasninką.“

1. Jei pasninkautojas nusprendė valgyti, šis pasninkas sugedo tuo momentu, kai nusprendė, nes sprendimas ir intencija yra veiksmas, tad žmogus prieš pasninką irgi iš pradžių nusprendžia ir tada pasninkauja.

2. Jei žmogus valgė manydamas, kad saulė nusileido arba aušros dar nesimatė, ir po to sužinojo, kad suklydo, jis turi grąžinti tik vieną tą dieną, kurią valgė, nes jis suklydo. Tai neskaitoma tyčiniu valgymu, ir jis nebaudžiamas.

Maldos Ramadane

Ramadanas yra aukojimo ir dorumo mėnuo. Musulmonai naudojasi juo suartėjimui su Allah, melsdamiesi ir pasninkaudami, kad nusipelnytų Jo malonės ir atleidimo. Maldos nuopelnas Ramadano mėnesy yra daug didesnis negu kitu metų laiku.

Ramadane pranašas (T.J.R.) paskatino mus melstis papildomą maldą po vakaro maldos, ir tai yra TARAVIH malda. Ja meldžiamės mečetėje kartu arba atskirai namuose. Taraviho malda susideda iš 20 (arba 8) rakatų, po Taraviho meldžiamės Vitr maldą irgi kartu.

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Žmogui, atlikusiam pasninką Ramadane su tikėjimu ir žinojimu, bus atleistos visos jo ankstesnės nuodėmės.“

Nes melsdamasis ir pasninkaudamas Ramadane žmogus priartėja prie Allah ir nusipelno atleidimo.

Apreiškimo naktis (LAILATUL KADR)

Tarp 21-23-25-27-29 Ramadano Allah išskiria vieną naktį, kuri yra brangesnė už tūkstančius mėnesių, ir laimingas tas žmogus, kuris suranda ją ir meldžiasi toje naktyje.

"Al-Kadr" - tai Mekkos sura (Šv. Korano dalis), apreikšta Mekkoje, tame laikotarpyje, kai pranašas Muhammadas (T.J.R.) kvietė į Islamą žmones ir pamokslavo jiems apie tikėjimą prieš persikeliant musulmonams į Mediną. Susideda iš penkių eilučių. Pavadinta žodžiu, esančiu pirmoje eilutėje "al-kadr". Naktį, kuri arabiškai vadinama Lailatul Kadr (išvertus į lietuvių kalbą reiškia Galybės, Lemties Naktis) ir buvo apreikštas Šv. Koranas.

Pagrindinė suros tema – Šv. Korano reikšmė ir didingumas. Šv. Korano apreiškimas prasidėjo nuo penkių 96 suros "Al-Alak" eilučių apreiškimo. Suroje "AL-Kadr" taip pat pabrėžiama, kad naktis, kurioje buvo apreikšti pirmieji ajatai (Šv. Korano eilutės) – ypač reikšminga ir maloninga.

Eilučių seka šioje suroje tokia: iš pradžių primenamas didis ir reikšmingas istorinis įvykis – Galybės (Lemties) Naktis. Šv. Koranas – Dievo (nulemtas), kuris pakeitė nacijų ir atskirų žmonių likimus į gerą pusę. Sekančiose eilutėse paminimi tie dalykai ir privalumai, kurie daro šią naktį didinga. Galima sakyti, kad visos malonės, kurias apima Galybės Naktis, tarnauja tam, kad parodytų Šv. Korano reikšmę ir vietą žmogaus gyvenime ir įspėtų tuos, kurie nekreipia dėmesio į jį. Būti nedėmesingu šioms aplinkybėms – vadinasi būti nedėmesingu sau.

Suros "Al-Kadr" reikšmės vertimas

Vardan Allah Maloningojo, Gailestingojo

1. Iš tiesų, Mes atsiuntėme (apreiškėme) jį (Koraną) Al-Kadr naktį.

2. Kas tau duos (leis) suprasti, ką reiškia Al-Kadr naktis?!

3. Al-Kadr naktis yra geresnė už tūkstančius mėnesių:

4. (Joje) nusileidžia angelai ir dvasia (angelas Gabrielius) su jų Viešpaties (Allah‘o) leidimu, kad įvykdytų kiekvieną įsakymą.

5. Ji yra taika iki aušros.

Komentaras

Pirmoje šios suros eilutėje kalbama apie Šv. Korano apreiškimą (Mes atsiuntėme jį). Pavartotas čia arabiškas žodis gali turėti tokias reikšmes: "galybė", "didingumas", "lemtis", "privalumas", "šlovė". Atitinkamai "Lailatul-Kadr" – Galybės Naktis, Didybės Naktis, Lemtinga (nulemta) Naktis ir t.t.

Tai naktis, kuomet pranašui Muhammadui (T.J.R.) buvo atsiųstas pirmas apreiškimas iš Dievo, kai jis tuo metu buvo Hiros oloje ant Šviesos Kalno (Džabal-an-Nur), meldėsi Visatos Kūrėjui ir mąstė apie Jo galybę. Tai viena iš Ramadano mėnesio naktų, tai patvirtinama kitoje Šv. Korano eilutėje:

"Ramadano mėnuo, kuriame buvo apreikštas Koranas..."

(Šv.Koranas 2:185)

Pranašas Muhammadas (T.J.R.) pasakė, kad "Lailatul-Kadr" yra viena iš dešimties paskutinių nelyginių Ramadano mėnesio naktų. Reikia pažymėti, kad Šv. Koranas nebuvo iš karto ir pilnai apreikštas tą naktį. "Lailatul-Kadr" tik atidaro Dievo apreiškimų procesą, kuris tęsėsi 23 metus.

Iš anksčiau pasakytų žodžių galima padaryti tokias išvadas. Apie naktį, tamsų paros laikotarpį, jo privalumą galima mąstyti taip: naktį visada ramu ir taiku, žmonės, mylintys Dievą – teisuoliai, dievobaimingi, nakties metu stengiasi priartėti prie Dievo. Toks metas daugiau tinka stiprinti sielą. Ypač paskutinėmis nakties valandomis šis periodas – pats maloningiausias meldžiantis, kreipiantis į Dievą su prašymais, kad Jis atleistų mums. Šv. Korane ir Sunnoje galima rasti tam daug įrodymų.

Kad galima būtų pabrėžti "Lailatul-Kadr" svarbumą ir didingumą, šios suros antroje eilutėje panaudojama klausiamoji forma. Trečioje eilutėje išsireiškimas "Geresnė už tūkstančius mėnesių" išnaudojamas tuo pačiu tikslu: kad akcentuoti šios nakties reikšmingumą ir malonę.

Laiko periodas, lygus 1000 mėnesių – tai daugiau nei 83 metai, o kaip rodo skirtingų šalių statistika, per šį laikotarpį daugumą žmonių miršta nepasiekę šio amžiaus.

Ši naktis atvėrė savo lobyną per pirmą angelo Gabrieliaus apsilankymą pas pranašą Muhammadą (T.J.R.). Jos gėrybės nuo tada neišeikvojamos. Kiekvienais metais šis įvykis pažymimas maldomis, Šv. Korano skaitymu, lekcijų pravedimu, kreipimais į Dievą ir t.t.

Pranašas (T.J.R.) pasakė:

„ - Kas savanoriškai pasimels Al-Kadr naktį vardan Dievo tikėdamasis apdovanojimo, tam bus atleisti jo visi nusižengimai.“

Arabiškas žodis "ar-ruh" (lietuviškai "dvasia"), panaudotas ketvirtoje eilutėje, reiškia angelą Gabrielių, kurį Dievas Šv. Korane vadina "Ruh-ul-Amin" (Dvasia, nusipelniusi pasitikėjimo). O žodis "tanazzal" reiškia "nusileidžia". Šis veiksmažodis išnaudojamas esamajame laike. Jis dar kartą pabrėžia tą "Lailatul-Kadr" gėrį, kuris egzistuoja ir pasklinda ne tik tą naktį, kurią Pranašas (T.J.R.) gavo pirmą apreiškimą.

Kiekvienais metais Galybės Naktį angelai ir Ar-Ruh (angelas Gabrielius) nusileidžia ant Žemės. Frazę "su jų Viešpaties leidimu, kad įvykdytų kiekvieną įsakymą", galima paaiškinti taip: pirma, angelai veikia tik su Dievo leidimu ir nieko nedaro savo valia ar sprendimu; antra, "kiekvieną įsakymą" galima suprasti: Galybės Nakties metu angelas Gabrielius atnešė pranašui Muhammadui (T.J.R.) pirmas Šv. Korano eilutes apie tai, jog jis išrinktas Dievo pranašu. Ir kiekvienais metais nuo to momento angelai vykdo "kiekvieną įsakymą", susijusį su tais musulmonais, apie kuriuos Pranašas (T.J.R.) pasakė:

" - Kas savanoriškai pasimels Al-Kadr naktį vardan Dievo tikėdamasis apdovanojimo, tam bus atleisti jo visi nusižengimai.“

Penkta eilutė patvirtina, kad "Lailatul-Kadr" – tai pilnos taikos, ramybės (taikumo) naktis, tai, be to, yra apreiškimas, į kurį sudėtos dorovės pamokos ir pareigos (įsakai), būtinai vedančios į ramybės pasiekimą. Žmonės, kurie priima šį apreiškimą, gyvens šiame gyvenime harmonijoje su savimi ir pilnai amžinoje harmonijoje sekančiame gyvenime.

Šlovė Dievui Pasaulių Valdovui, ir tebūnie ramybė ir Dievo palaima pranašui Muhammadui!